Relationship with parents and quality of this relationship take an essential role in the process of an adolescent's identity development, yet the pathways linking parenting styles to adolescent's identity development are not well understood. This study aims to investigate the interrelations between parenting styles, differentiation of self and adolescent identity development. In total, 804 adolescents took part in this study and filled the questionnaire. The age of participants ranges from 14 to 18 years old. The study explores whether the links from parenting style to adolescent's identity diffusion operate through the differentiation of self. Results of a sequential mediation model revealed significant indirect effects of parenting style on adolescent's identity diffusion operating through the differentiation of self for boys. Parenting style also had a direct effect on identity diffusion for girls. Implications of these findings for understanding the processes through which parenting styles determine adolescent's identity development and gender differences of these relationships are discussed.

No abstract

No abstract

Abstract. We describe a new point of view that uses contextual information of the interrelated conditions in which criminality or deviant occurs by means of computer simulation to examine its role in a progressively changing society. Based on the functionalist point of view, we model society as a multi agent system and criminality as a noise. A noise is injected as training signals to the single layer perceptrons that functions as agents (i.e. society) and all agents must comply the fitness function. Failure to comply will result in the agent being removed from the "society" and be replaced by a "newborn" that inherits some "upbringing" information from its "mother's agent". Our simulation studies point toward the constructive effects of criminality. The major contribution in our study is that new paradigm can show and measure criminality effects as in contrast to mere verbal descriptions of the social sciences. The new paradigm could be used to provide the functional explanation of atypical trends in criminality in East-and Middle European and some other countries and provide "artificial experimental data" for future studies.

Mykolo Romerio universitetas, LietuvaSantrauka. Mokslinė problema. Remiantis atliktais inkaro efekto tyrimų rezultatais tvirtinama, kad teisėjų sprendimai, kokios trukmės laisvės atėmimo bausmę skirti, gali būti priimami šališkai dėl visiems žmonėms būdingų mąstymo ypatumų, o ne dėl korupcijos ar piktavališkumo. Tačiau per beveik 4 dešimtmečius trukusius inkaro efekto tyrimus, mažai dėmesio kreipta į inkaro poveikį skiriant laisvės atėmimo bausmę. Kadangi laisvės atėmimo bausmės skyrimas reikšmingas tiek kaltinamajam, tiek kitiems asmenims, tiek visai visuomenei, svarstoma apie inkaro efekto tyrimų pritaikomumą realiems bausmės skyrimo sprendimams. Straipsnio tikslas -pristatyti inkaro efektų tyrimų rezultatus, svarbius skiriant laisvės atėmimo bausmę, atskleisti jų privalumus ir trūkumus bei pasiūlyti naujas tyrimų kryptis. Tyrimo metodu pasirinkta mokslinės literatūros apžvalga ir analizė. Rezultatai. Viena vertus, tyrimai rodo galimą kelių inkarų tipų (atsitiktinių ir aplinkos pasiūlytų), teisėjų nuotaikos bei jų turimos patirties įtaką inkaro efektui skiriant laisvės atėmimo bausmę. Kita vertus, išryškėja tyrimų ribotumai: keli inkarai, veikiantys tą patį sprendimą, buvo tirti atskirai; nepaisyta su inkaru pateikiamos informacijos (pvz., advokato baigiamosios kalbos); tyrimams naudota tik standartinė inkaro efekto tyrimo procedūra; netirta, kaip išsamiai analizuojamas pateiktas inkaras bei inkarą pateikiančio asmens įtaka. Išvados. Nurodomos tolesnių tyrimų perspektyvos: ištirti kelių inkarų tipų sąveiką, prokuroro ir advokato baigiamųjų kalbų ir jų sąveikos poveikį, palyginti standartine ir bazine procedūra tiriamų atsitiktinių inkarų efektus, ištirti inkaro detalizavimo bei inkarą pateikiančio asmens socialinio statuso įtaką inkaro efekto pasireiškimui skiriant laisvės atėmimo bausmę. Pagrindiniai žodžiai: inkaro efektas, sprendimo priėmimas, laisvės atėmimo bausmės skyrimas. 1Adresas susirašinėjimui: Universiteto g. 9/1, LT-01513, Vilnius, tel. +370 5 266 76 05,

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nurodo gydytojų pareigą teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkančias šiuolaikinio mokslo lygį. Tai reiškia, kad gydytojas turi būti informuotas apie šiuolaikinio mokslo pasiekimus, jų pagrindu parengtas diagnostikos ir gydymo rekomendacijas ir įgyvendinti jas savo veikloje. Straipsnyje nagrinėjama, ar gydytojai informuoti apie naujausius mokslo pasiekimus, ar linkę naudoti jų pagrindu parengtas rekomendacijas, ar supranta savo teisinę atsakomybę už jų įgyvendinimą. Tyrimas atliktas ieškant naujų galimybių gerinti pacientams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Tyrime dalyvavo 30 gydytojų, dirbančių vienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje. Tyrimas išaiškino veiksnius, trukdančius gydytojams gauti visą informaciją apie naujausius medicinos mokslo pasiekimus. Svarbiausias iš jų – daugelio apklaustųjų įsitikinimas, kad jiems nereikia susipažinti su šiuolaikinio mokslo pasiekimais, nes ir be to turi visas darbui reikalingas žinias. Gydytojų informuotumui dar trukdo laiko stygius, problemos gauti informaciją apie naujausius medicinos mokslo pasiekimus, nepakankamas užsienio kalbų mokėjimas. Tyrimas parodė, kad net ir būdami pakankamai informuoti apie naujausius medicinos mokslo pasiekimus, daugelis gydytojų neapibrėžtam laikui atideda jų panaudojimą. Tai daroma pasitelkiant įvairius paaiškinimus, kuriais remiantis, naujausius mokslo pasiekimus taikys esant specialiam administraciniam leidimui ar atsiradus bendrajai jų naudojimo praktikai ir pan. Paaiškėjo, kad esant įstatymo reikalavimui taikyti naujausius mokslo pasiekimus, tam tikra gydytojų dalis neigia šio reikalavimo būtinybę. Tyrimo rezultatai rodo, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo priemonės turi aprėpti naujausių mokslo pasiekimų taikymo vadybą.

See abstract in article.

Dabar mūsų šalyje psichologams (išskyrus klinikinio psichologo specializaciją) ribojamos galimybės atlikti teismo psichologines ekspertizes, neatsižvelgiant į psichologo turimą kvalifikaciją, įgytą patirtį ar mokslo laipsnį. Tokia situacija nėra pagrįsta nei teisiniu, nei profesiniu, nei praktiniu požiūriu. Ji susidarė todėl, kad istoriškai psichologinė teismo ekspertizė gimė kaip sudedamoji psichiatrinės ekspertizės dalis ir ilgą laiką buvo vertinama kaip pagalbinė, „aptarnaujanti“ psichiatrinę. Ieškant problemos sprendimo būdų, reikėtų parengti naują teismo psichologinės ekspertizės norminį aktą, kuris atspindėtų modernios teismo psichologinės ekspertizės statusą. Straipsnio pabaigoje pateikiami konkretūs pasiūlymai, kurių įgyvendinimas skatintų rungtynišką teismo psichologinę ekspertizę, leistų įtraukti į ekspertizių atlikimą Lietuvos psichologų sąjungą, taip pat mokslininkus ir mokslo įstaigas, atliekančias psichologinės ekspertizės tyrimus. Pagrindiniai žodžiai: teismo psichologas ekspertas, Teismo ekspertizės įstatymas, teismo psichologinės ekspertizės norminis aktas, rungtyniška teismo psichologinė ekspertizė. PSYCHOLOGICAL EVALUATION IN COURT IN LITHUANIA: PRESENT SITUATION, PROBLEMS AND POSSIBLE SOLUTIONSGintautas Valickas, Viktoras Justickis, Ilona Čėsnienė SummaryAccording to Law of Forensic Expertise of Lithuania, only a person who has sufficient legal and psychological knowledge and passed appropriate exams can obtain the status of an expert in forensic psychology. Unfortunately, the possibilities of professional psychologists (excluding clinical psychologists) to exercise forensic psychological expertise are limited without a good reason. Obscure rules of evaluation of qualifications and practical experience regulate the process of becoming a licensed expert in forensic psychology. These rules are not based on legal, professional or practical analysis. This is a result of the historical situation when for a long time psychological expertise has been considered to be part of psychiatry and was only additional „servicing“ activity of expertise of psychiatry. Problems of education and training of experts in forensic psychology (EEP) are described in this article. At present, demand for EFP services is growing. Judges, interrogation officers, investigators need more and more special knowledge in the field of psychology, especially when analyzing the ability of juvenile witnesses to provide credible information, the ability of juveniles to understand the situation and to provide their opinion in the cases of custody or adoption. At present, the number of EEPs remains the same. A lot of psychologists who have good knowledge and experience can only consult but cannot act as experts. There are no EFP to participate actively in research activities. Moreover, the Office of Forensic Psychiatry does not provide any information and refuses to coach psychology students on practical aspects of expert work. They withhold information on expertise methods as well. The Council of Experts does not include any psychologists, and psychiatry experts represent the opinion of psychologists too. One of the possible solutions to this situation is preparation of a new legal act on forensic psychology, which would regulate the status of psychological expertise according to the new modern approach. Detailed proposals are provided at the end of the article. Implementation of the proposals would encourage the competitive process of psychological expertise and facilitate involvement of the Lithuanian Psychological Association, scientific institutions and scientists working in this area. Keywords: expert in forensic psychology, the Law of Forensic Expertise, legal act on forensic psychological expertise, adversarial forensic psychological expertise.