Blind or Biased? Justitia's Susceptibility to Anchoring Effects in the Courtroom Based on Given Numerical Representations

Abstract

This article presents an integrative review of recent research on anchoring effects in the courtroom as one example for the strong impact of representation norms on sentencing decisions. Anchoring effects – the assimilation of numerical judgments to a given standard – have been demonstrated in many judgmental domains. Even sentencing decisions are subject to anchoring effects. In court proceedings this gives disproportionate weight to the prosecutor, whose sentencing demand serves as an anchor. The prosecution's sentencing demand even affects defense attorneys, who assimilate their own sentencing recommendation to it. This influence seems to remain outside of defense attorneys’ awareness. Expertise does not attenuate this bias. Accordingly, defendants might be better off if defense attorneys could make their final case prior to the prosecutor's case.

Can Bonus Packs Mislead Consumers? A Demonstration of How Behavioural Consumer Research Can Inform Unfair Commercial Practices Law on the Example of the ECJ’s Mars Judgement

“…For instance, when a cap placed on punitive damages is high, it can serve as an anchor such that the size of awarded punitive damages increases as well (Robbennolt and Studebaker 1999). Likewise, sentencing demands of prosecutors influence sentencing decisions (Englich 2006).…”

Inkaro Efekto Pasireiškimas Skiriant Laisvės Atėmimo Bausmę

“…Svarbu pastebėti, kad kaltinamojo gynybos siūlymo priderinimas prie prokuroro siūlymo nebuvo nei pasirinkta, nei rekomenduojama sprendimo priėmimo strategija -tai nesąmoningas procesas (Englich, 2006). Kai kurie autoriai bandė išsiaiškinti, ar advokato bausmės siūlymo derinimas prie prokuroro siūlymo yra tipiška, dažnai pasitaikanti gynybos strategija teisme .…”

“…Taip atsitinka todėl, kad generuodami savo inkarą vertintojai nuo pat pradžių nujaučia ar žino, jog jų inkaras klaidingas (Epley, Gilovich, 2001, 2010. Šiuo atveju susikurtu inkaru pasinaudojama kaip pradiniu atskaitos tašku, nuo kurio atsispiriama galutiniam atsakymui -inkaras suprantamas kaip neteisingas, bet arti tiesos (Epley, Gilovich, 2005, 2006Tversky, 1974;Tversky, Kahneman, 1974). Galutinis atsakymas priderinamas prie savo inkaro todėl, kad vertindami skaičius žmonės turi nuolat ieškoti palyginimų ir argumentų, kodėl galutinis atsakymas yra būtent toks, o remiantis susigalvotu inkaru tai galima padaryti greičiau ir lengviau, nei ieškant atsakymo bibliotekose, paieškos sistemose ir pan.…”

“…Iš tikrųjų, patyrę profesionalai dažnai klaidingai mano esantys atsparesni įvairiems pašaliniams poveikiams, tarp jų ir inkaro efektui (Furnham, Boo, 2011). Tai patvirtina daugelio tyrimų rezultatai, liudijantys, kad inkaro efektas pasireiškia ir patyrusių profesionalų sprendimuose (Englich, 2006;Englich et al, 2005Englich et al, , 2006Furnham, Boo, 2011). Tiesa, reikia pasakyti, kad profesionalų sprendimus, palyginti su nepatyrusių asmenų, inkaro efektas paveikia mažiau (Wilson, Houston, Etling, Brekke, 1996).…”

“…Galima manyti, kad toks pasirinkimas, visų pirma, susijęs su tuo, jog eksperimentas įgalina atskirti tiriamus kintamuosius nuo kitų įtakų, leidžia atrasti ir parodyti skirtingas inkaro efektų pasireiškimo sąlygas, keisti inkarų pateikimo būdus ir t. t. Kita vertus, eksperimento metu negalima iškart ištirti visų norimų įtakų ir veiksnių (Merrall, Dhami, Bird, 2010), todėl tyrėjai neišvengiamai susiduria su vienokiais ar kitokiais apribojimais. Be to, nors laboratorijose gauti rezultatai ir daro įspūdį, kyla klausimas, kokia tokių duomenų generalizacijos galimybė realybėje, kur sprendimus priima apmokyti sprendimų priėmėjai ir kur sprendimai sukelia labai reikšmingus, o kartais ir nepakeičiamus padarinius (Englich, 2006). Bausmės skyrimas baudžiamajame procese ir yra vienas tokių atvejų.…”