[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje pateiktas socialinių išmokų poveikio skurdui mažinti dviejose ES šalių (senųjų ir Rytų Europos) grupėse tyrimas. Skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčiams įvertinti buvo sudaryti panelinių duomenų regresinės analizės modeliai, į kuriuos buvo įtraukti tokie veiksniai, kaip antai gyventojų pajamos, socialinės apsaugos išmokos, darbo rinkos aktyvumas, gyventojų įsiskolinimų ir pajamų santykis, ilgalaikis nedarbas, gyventojų išsilavinimo lygis. Tyrimo rezultatai atskleidė esminius socialinės paramos poveikio gyventojų skurdui skirtumus: senosiose ES šalyse testuojamos socialinės paramos augimas mažina skurdžiausiai gyvenančių žmonių dalį; Rytų Europos šalyse, kurioms būdingas liberalesnis arba „likutinės“ gerovės modelis, skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčius lemia cikliniai ekonominės raidos svyravimai ir ilgalaikio nedarbo pokyčiai. Svarbiausias veiksnys mažinant skurdą išlieka ilgalaikio nedarbo mažinimas. Testuojamoji socialinė parama jose nėra tokia veiksminga kaip senosiose ES šalyse.
Abstract
Research on the impact of social assistance benefits and other socio-economic indicators on poverty reduction during 2000 – 2017 in 24 EU countries is presented in the paper. In order to assess the impact a regression analysis model of the panel data was composed by including such indicators as changes in gross total expenditure per capita, the GDP growth rate, the share of the retirement-age population, the unemployment rate of the working-age population, the long-term unemployment rate. Research findings revealed the main socio-economic indicators that have the greatest impact on changes in poverty. The economic slowdown reduced the at-risk-of poverty gap of people with the lowest income and the economic growth reduced the poverty gap with a lag of two periods (years). The overall impact of all social transfers under analysis on the at-risk-of poverty gap was insignificant. The at-risk-of poverty rate, which shows changes in the share of the most deprived population under analysis, increased when non-targeted and means-tested benefits gal geriau social transfers increased. On the basis of these findings it can be stated that, during the period under analysis, social assistance was not well-directed, i.e. did not focus on the most deprived part of the population.
Keywords: sustainable development, social assistance benefits, means-tested benefits, the at-risk-of-poverty rate, the relative poverty gap, panel data.
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje pateiktas socialinių išmokų poveikio skurdui mažinti dviejose ES šalių (senųjų ir Rytų Europos) grupėse tyrimas. Skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčiams įvertinti buvo sudaryti panelinių duomenų regresinės analizės modeliai, į kuriuos buvo įtraukti tokie veiksniai, kaip antai gyventojų pajamos, socialinės apsaugos išmokos, darbo rinkos aktyvumas, gyventojų įsiskolinimų ir pajamų santykis, ilgalaikis nedarbas, gyventojų išsilavinimo lygis. Tyrimo rezultatai atskleidė esminius socialinės paramos poveikio gyventojų skurdui skirtumus: senosiose ES šalyse testuojamos socialinės paramos augimas mažina skurdžiausiai gyvenančių žmonių dalį; Rytų Europos šalyse, kurioms būdingas liberalesnis arba „likutinės“ gerovės modelis, skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčius lemia cikliniai ekonominės raidos svyravimai ir ilgalaikio nedarbo pokyčiai. Svarbiausias veiksnys mažinant skurdą išlieka ilgalaikio nedarbo mažinimas. Testuojamoji socialinė parama jose nėra tokia veiksminga kaip senosiose ES šalyse.
Straipsnyje analizuojami ekonomisto profesijos raidos ypatumai įvairiose šalyse ir jos įtaka šiuolaikinei šios profesijos sampratai. Nustatyta, kad ekonomisto profesijos formavimuisi įtaką darė subjektyvūs ir objektyvūs veiksniai bei praktinės veiklos kaita, kuri iš esmės ir lėmė tai, kad profesijos "svoris" ne sumažėjo, bet persikėlė nuo veiklos funkcijų atlikimo prie tam tikrų specifinių gebėjimų veikti efektyviai. Ekonominių žinių, kompetencijų kaip intelektinio kapitalo įgijimas tampa vis svarbesnis, kuriant naujas žinias kitoms profesinėms veikloms, pagrindžiant ir priimant svarbius sprendimus, todėl dažnai "išeina" už ekonomisto profesijos ribų. Raktiniai žodžiai: ekonomisto profesija, ekonomisto profesinė veikla, ekonominė veikla, profesinės kompetencijos.The article analyzes development characteristics of the economics profession in different countries and its impact on the modern concept of this occupation. It was found that the formation of the economics profession was determined by subjective and objective factors and by change of practical activity. This substantially revealed that the occupation's "weight" has not decreased, but has moved from business performance functions to certain specific skills as to operate effectively. Economic knowledge and competences have become increasingly important as the intellectual capital in developing new skills for other professions, also in substantiating and making important decisions, thus it often "comes out" of the framework of the economics profession.
Straipsnyje aptariama gamtinės ekosistemos paslaugų klasifikacija, išskiriant kultūrines paslaugas ir jų svarbą miesto gyventojams bei bendruomenėms. Remiantis aktualiais moksliniais tyrimais nagrinėjami gamtinės ekosistemos miestuose teikiamų kultūrinių paslaugų vertinimo metodai bei piniginio ir nepiniginio vertinimo aspektai. Keturiuose Lietuvos miestuose atliktas empirinis tyrimas parodė skirtingų tyrimo metodų derinimo galimybes vertinant gamtinės ekosistemos kultūrines paslaugas.
scite is a Brooklyn-based organization that helps researchers better discover and understand research articles through Smart Citations–citations that display the context of the citation and describe whether the article provides supporting or contrasting evidence. scite is used by students and researchers from around the world and is funded in part by the National Science Foundation and the National Institute on Drug Abuse of the National Institutes of Health.