The Evaluation of EU Countries Population At-Risk-of-Poverty: The Aspect of Income Inequality Changes

Balvočiūtė, Rasa

doi:10.1007/978-3-319-54112-9_20

“…Similar, in his research from 2017, Balvociute concluded that substantial differences are related to changes in income inequality, which determine different poverty risk. The study allows denying assumption that poverty risk always moves in the same direction as the income inequality (Balvociute 2017).…”

Section: Literature Reviewmentioning

confidence: 99%

Interdependence of Sustainability Factors in Tourism in the Context of Sustainability Reporting

Čičin-Šain,

Brlečić Valčić,

Janković

2023

Tourism in Southern and Eastern Europe

0

View full text Add to dashboard Cite

Purpose – The purpose of the paper is to determine the interdependence of factors that affect sustainability in the EU Mediterranean tourist countries with regards to priorities and requirements for tourism businesses in the context of sustainable reporting, improving the economic conditions and quality of life of the local residents and, respectively, sustainable tourism development. Methodology – On a sample of 9 countries, 16 essential Eurostat parameters of sustainability and quality of life in tourist countries were connected using method of hierarchical clustering or dendrograms to create a model for analyzing their interdependence. Findings – The main cluster that connects the share of Tourism in GDP and Share of renewable energy in gross final energy consumption is dependent on two other large clusters. In the first are Share of people with good or very good perceived health and Gender employment gap, People at risk of poverty or social exclusion and General government gross debt. The second cluster consists of Circular material use rate which depends on Gross domestic expenditure on R&D by sector and Recycling rate of municipal waste. Contribution – The scientific contribution of the paper is manifested in an innovative approach to the observation of important factors that affect the sustainable development of tourist countries in order to achieve the quality goals of reporting by tourism businesses, and in order to ensure the essential assumptions of the quality of life of the local population in these countries.

show abstract

“…at-risk-of-poverty rate). Skurdo rizikos riba, nustatyta skaičiuojant PGS, ES senosiose ir naujosiose šalyse skiriasi daugiau nei du kartus (Balvočiūtė, 2017), tačiau skurdo rizikos lygio skirtumai tarp šalių nėra tokie akivaizdūs -2016 m. 27 ES šalyse jis sudarė 17,3 proc., o standartinis nuokrypis buvo vos 4 proc. p. Gyventojų, patiriančių sunkų materialinį nepriteklių, dalis ES šalyse mažėjo, tačiau kai kuriose Rytų Europos šalyse (Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje) ji išlieka vis dar didelė.…”

Section: Socialinės Paramos Išmokos Gerovės Valstybės Koncepcijojeunclassified

Ar socialinės išmokos mažina gyventojų skurdą? Poveikio lyginamoji analizė senosiose ir Rytų Europos šalyse

Balvočiūtė

¹

2019

STEPP

2

0

View full text Add to dashboard Cite

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje pateiktas socialinių išmokų poveikio skurdui mažinti dviejose ES šalių (senųjų ir Rytų Europos) grupėse tyrimas. Skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčiams įvertinti buvo sudaryti panelinių duomenų regresinės analizės modeliai, į kuriuos buvo įtraukti tokie veiksniai, kaip antai gyventojų pajamos, socialinės apsaugos išmokos, darbo rinkos aktyvumas, gyventojų įsiskolinimų ir pajamų santykis, ilgalaikis nedarbas, gyventojų išsilavinimo lygis. Tyrimo rezultatai atskleidė esminius socialinės paramos poveikio gyventojų skurdui skirtumus: senosiose ES šalyse testuojamos socialinės paramos augimas mažina skurdžiausiai gyvenančių žmonių dalį; Rytų Europos šalyse, kurioms būdingas liberalesnis arba „likutinės“ gerovės modelis, skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčius lemia cikliniai ekonominės raidos svyravimai ir ilgalaikio nedarbo pokyčiai. Svarbiausias veiksnys mažinant skurdą išlieka ilgalaikio nedarbo mažinimas. Testuojamoji socialinė parama jose nėra tokia veiksminga kaip senosiose ES šalyse.

show abstract

Ar socialinės išmokos mažina gyventojų skurdą? Poveikio lyginamoji analizė senosiose ir Rytų Europos šalyse

Balvočiūtė

¹

2019

STEPP

View full text Add to dashboard Cite

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje pateiktas socialinių išmokų poveikio skurdui mažinti dviejose ES šalių (senųjų ir Rytų Europos) grupėse tyrimas. Skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčiams įvertinti buvo sudaryti panelinių duomenų regresinės analizės modeliai, į kuriuos buvo įtraukti tokie veiksniai, kaip antai gyventojų pajamos, socialinės apsaugos išmokos, darbo rinkos aktyvumas, gyventojų įsiskolinimų ir pajamų santykis, ilgalaikis nedarbas, gyventojų išsilavinimo lygis. Tyrimo rezultatai atskleidė esminius socialinės paramos poveikio gyventojų skurdui skirtumus: senosiose ES šalyse testuojamos socialinės paramos augimas mažina skurdžiausiai gyvenančių žmonių dalį; Rytų Europos šalyse, kurioms būdingas liberalesnis arba „likutinės“ gerovės modelis, skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčius lemia cikliniai ekonominės raidos svyravimai ir ilgalaikio nedarbo pokyčiai. Svarbiausias veiksnys mažinant skurdą išlieka ilgalaikio nedarbo mažinimas. Testuojamoji socialinė parama jose nėra tokia veiksminga kaip senosiose ES šalyse.

show abstract

The Evaluation of EU Countries Population At-Risk-of-Poverty: The Aspect of Income Inequality Changes

Cited by 3 publications

References 6 publications

Interdependence of Sustainability Factors in Tourism in the Context of Sustainability Reporting

Interdependence of Sustainability Factors in Tourism in the Context of Sustainability Reporting

Ar socialinės išmokos mažina gyventojų skurdą? Poveikio lyginamoji analizė senosiose ir Rytų Europos šalyse

Ar socialinės išmokos mažina gyventojų skurdą? Poveikio lyginamoji analizė senosiose ir Rytų Europos šalyse

Contact Info

Product

Resources

About