Ekonomisto profesija : žinių, veiklos ir kompetencijų dimensijos

Abstract

Straipsnyje analizuojami ekonomisto profesijos raidos ypatumai įvairiose šalyse ir jos įtaka šiuolaikinei šios profesijos sampratai. Nustatyta, kad ekonomisto profesijos formavimuisi įtaką darė subjektyvūs ir objektyvūs veiksniai bei praktinės veiklos kaita, kuri iš esmės ir lėmė tai, kad profesijos "svoris" ne sumažėjo, bet persikėlė nuo veiklos funkcijų atlikimo prie tam tikrų specifinių gebėjimų veikti efektyviai. Ekonominių žinių, kompetencijų kaip intelektinio kapitalo įgijimas tampa vis svarbesnis, kuriant naujas žinias kitoms profesinėms veikloms, pagrindžiant ir priimant svarbius sprendimus, todėl dažnai "išeina" už ekonomisto profesijos ribų. Raktiniai žodžiai: ekonomisto profesija, ekonomisto profesinė veikla, ekonominė veikla, profesinės kompetencijos.The article analyzes development characteristics of the economics profession in different countries and its impact on the modern concept of this occupation. It was found that the formation of the economics profession was determined by subjective and objective factors and by change of practical activity. This substantially revealed that the occupation's "weight" has not decreased, but has moved from business performance functions to certain specific skills as to operate effectively. Economic knowledge and competences have become increasingly important as the intellectual capital in developing new skills for other professions, also in substantiating and making important decisions, thus it often "comes out" of the framework of the economics profession.

Untitled

“…Tokio mokymosi rezultatas yra įgytos organizacinės žinios, galinčios veikti visą organizacijos elgseną. Tačiau individualus mokymasis negarantuoja organizacinio mokymosi (Balvočiūtė ir Skunčikienė, 2007). Organizaciniame lygmenyje individualus mokymasis yra būtina, bet nepakankama sąlyga, kadangi individas dažniausiai mokosi ne vienas, o žmonių grupėje.…”