Įvadas. Parkinsono liga (PL) – neurodegeneracinė liga, kurios plačiam ne motorinių simptomų spektrui priklauso regos suvokimo sutrikimai. Regos suvokimo sutrikimai dažniausiai laikomi progresuojančios PL komplikacija, kuri įspėja apie galimą psichozės iš­sivystymą ir lydinčią demenciją. Vizualinių haliucinacijų etiologija, sergant PL, paprastai būna multifaktorinė: jos siejamos su žemu regos aštrumu, ilga ligos trukme, kognityviniais sutrikimais, sutrikusiu kontrastiniu jautrumu ir susilpnėjusia spalvų diskriminacija bei varto­jamais dopaminerginiais preparatais. Duomenų apie haliucinacijas, sergant PL be demenci­jos, nėra daug, jos dažniau laikomos jatrogeninėmis. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Gautas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) administracijos leidimas atlikti mokslinį tiriamąjį darbą. Buvo apklausta 30 sava­rankiškų 1,0-3,0 stadija pagal Hoehn ir Yahr skalę PL be demencijos sergančių VULSK pacientų,19 vyrų ir 11 moterų. Kontrolinę grupę sudarė 30 asmenų, nesergančių neurodegeneracinėmis ligomis ir demencija (15 vyrų ir 15 moterų). Tyrimo dalyviai buvo apklausti re­miantis specialiai parengtu klausimynu apie regos suvokimo sutrikimus, Monrealio kognityvine skale (MoC A), ligoninei pritaikyta depresijos ir nerimo vertinimo skale (HAD). Įvertin­tas PL sunkumas pagal bendrą Parkinsono ligos sunkumo skalę (UPLVS), ligos trukmė ir vartojami vaistai. PL gydyti skirtų vaistų dozė buvo konvertuojama į levodopos ekvivalenti­nę dozę (LED). Sergantiesiems PL atliktas oftalmologinis ištyrimas, kurio metu gauti duo­menys apie spalvinį regėjimą, kontrastinį jautrumą, akispūdį ir tinklainės nervinių skaidulų storį (TNSS). Ieškant ryšio tarp įvairių veiksnių ir smulkių haliucinacinių reiškinių, buvo ly­ginamos tiriamoji ir kontrolinė grupės, išskirti tiriamosios grupės pogrupiai pagal haliucinacijų pasireiškimą. Rezultatai. Tiriamojoje grupėje regos suvokimo sutrikimus patyrė 30 % apklaustųjų, o kontrolinėje – 10 % asmenų (p = 0,05). PL grupėje dažniausios haliucinacijos buvo kinetopsija ir pasažo tipo („passage“), taip pat buvo įvardinta objektų klaidinga identifikacija ir makropsija, o kontrolinėje grupėje – tik pasažo tipo haliucinacijos. 6,6 % PL grupės tiriamųjų patyrė daugiau nei vieno tipo smulkiąsias haliucinacijas. Haliucinacijas patyrė 20 % pacientų, kuriems diagnozuota vienpusė motorinė PL, 20 % generalizuota motorine PL sergančių tiriamųjų be posturalinio nestabilumo ir 50 % pacientų, kuriems būdingas su PL progre­savimu susijęs posturalinis nestabilumas. Reikšmingai skyrėsi tiriamosios ir kontrolinės gru­pės MoCA skalės bendras (p = 0,006), kalbos (p = 0,0026) ir vykdomosios funkci­jos (p = 0,0004) įverčiai. Lengvas kognityvinis sutrikimas diagnozuotas 40 % sergančių PL ir 10 % kontrolinių asmenų (p = 0,015). HAD nerimo poskalės 7 balus ir daugiau surinko 30 % pacientų, sergančių PL, ir 10 % kontrolinių tiriamųjų (p = 0,021). Nustatyta regos suvo­kimo sutrikimo ryšio tendencija su UPLVS protavimo, elgesio ir nuotaikos poskalės įverčiu (p = 0,050), kasdienės veiklos įverčiu (p = 0,064) ir kairiosios akies TNSS (p = 0,056). ROC kreivių analizės duomenimis, didžiausias specifiškumas haliucinacijoms nustatytas MoCA skalės įverčiui (AUC = 0,694; p = 0,005), HAD nerimo įverčiui (AUC = 0,697; p = 0,013) ir UPLVS dalies kasdienės veiklos įverčiui (AUC = 0,704; p = 0,030). Taikant logistinės regresijos modelį, nenustatyta regos suvokimo sutrikimo ryšio su amžiumi, PL truk­me ir stadija, depresijos skalės įverčiu, levodopos ekvivalentine doze, UPLVS bendru, moto­rinės ir komplikacijų poskalės įverčiais, motorinių simptomų lateralizacija, spalvinio regėji­mo sutrikimu, kontrastiniu jautrumu, akispūdžiu, regos aštrumu. Išvados. PL be demencijos sergantys asmenys galimai dažniau nei nesergantys PL patyrė regos suvokimo sutrikimų. Šie sutrikimai dažniau pasireiškė išsivysčius posturaliniam ne­stabilumui. Lengvas kognityvinis sutrikimas, kalbos ir vykdomosios funkcijos sutrikimas dažniau diagnozuotas sergantiems PL nei kontrolinės grupės asmenims. Smulkieji haliuci­naciniai reiškiniai galimai susiję su mažesniu kairiosios akies TNSS, blogesniais UPLVS protavimo, elgesio ir nuotaikos bei kasdienės veiklos poskalių įverčiais. Tiriant PL pacientus dėl regos suvokimo sutrikimų, rekomenduojama įvertinti būklę pagal MoCA, HAD nerimo ir UPLVS kasdienės veiklos poskales. Norint patikslinti rezultatus, reikalingas didesnės im­ties tyrimas.

Įvadas. Neramių kojų sindromas (NKS) yra lėtinis neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis nemaloniais pojūčiais kojose ar (ir) kitose kūno dalyse bei nenumaldomu noru judėti, kad sumažėtų jutiminis diskomfortas. Šis sindromas paveikia 5-15 % populiacijos visame pasaulyje. NKS turi didelės įtakos gyvenimo kokybei. Sindromui būdingas sutrikdytas nakties miegas ir mieguistumas dieną. Atlikta nemažai tyrimų dėl NKS sąsajų su pažintinių funkcijų blogėjimu, tačiau jų rezultatai yra skirtingi. Tiriamieji ir tyrimo metodai. 2019 m. sausio-kovo mėnesiais Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centre atliktame tyrime dalyvavo 19 sergančiųjų pirminiu NKS ir 20 pagal amžių, išsilavinimą, lytį atrinktų NKS neturinčių kontrolinės grupės asmenų. Tyrimo dalyviams pateikta anketa su tarptautine NKS vertinimo skale TNKS, demografiniais duomenimis, gyvenimo kokybės vertinimo klausimynu SF-36, ligoninei pritaikyta depresijos ir nerimo skale HADS, pažinimo funkcijų vertinimo testu MoCA, Epworth mieguistumo dieną ir nuovargio klausimynais. NKS grupės tyrimo dalyvių judėjimo greitis įvertintas terminuoto atsistojimo ir 10 metrų ėjimo testu TUG. Statistinė analizė atlikta SPSS 23.0 programa, naudota Pearson koreliacija, chi² testas, dviejų imčių t-testas. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 39 asmenys (32 moterys), kurių amžius – 65,1 ± 11,3 m. Statistiškai reikšmingai skyrėsi asmenų su NKS ir kontrolinės grupės tiriamųjų bendras MoCA rezultatas (p = 0,007), dėmesio (p = 0,002) ir ilgalaikio atgaminimo (p = 0,005) įverčiai. NKS grupės SF-36 klausimyno sveikatos būklės įvertis buvo mažesnis nei kontrolinės grupės asmenų (p = 0,032). Nustatyta vidutinio stiprumo neigiama koreliacija tarp TNKS skalės balų sumos ir skausmo (p < 0,001, r = -0,694) bei sveikatos būklės įverčių (p = 0,009, r = -0,585). TUG testo metu išmatuotas laikas su TNKS skalės balais nekoreliavo (p = 0,523, r = 0,156). Statistiškai reikšmingai nesiskyrė NKS ir kontrolinės grupių HADS depresijos ir nerimo rezultatai (p = 0,282 ir p = 0,219) bei mieguistumo ir nuovargio įverčiai (p = 0,141 ir p = 0,109, atitinkamai). Išvados. NKS pasireiškimo sunkumas turi ryšį su pacientų gyvenimo kokybės blogėjimu (pagal skausmo ir sveikatos būklės vertinimą). NKS nesusijęs su aukštesniais depresiškumo ir nerimastingumo įverčiais. Judėjimo greičio vertinimo rezultatai nėra susiję su NKS sunkumu. Sergančiųjų NKS pažinimo funkcijų įverčiai yra blogesni nei kontrolinėje grupėje.

Abstract. In this paper we investigate influence of the dance (lindy hop) therapy on the Parkinson's disease affected upper limb biomechanics. Wireless inertial sensors were used to measure acceleration and angular velocity during multi-joint movements of both upper limbs. In this research only wrist's pronation-supination movements in sagittal plane were analysed. Obtained results shows that dance therapy has a positive influence on improved biomechanics of upper limbs and general decrease of UPDRS score.