Sergančiųjų pirminiu neramių kojų sindromu psichosocialiniai, fiziniai, kognityviniai ir gyvenimo kokybės ypatumai

Abstract

Įvadas. Neramių kojų sindromas (NKS) yra lėtinis neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis nemaloniais pojūčiais kojose ar (ir) kitose kūno dalyse bei nenumaldomu noru judėti, kad sumažėtų jutiminis diskomfortas. Šis sindromas paveikia 5-15 % populiacijos visame pasaulyje. NKS turi didelės įtakos gyvenimo kokybei. Sindromui būdingas sutrikdytas nakties miegas ir mieguistumas dieną. Atlikta nemažai tyrimų dėl NKS sąsajų su pažintinių funkcijų blogėjimu, tačiau jų rezultatai yra skirtingi. Tiriamieji ir tyrimo metodai. 2019 m. sausio-kovo mėnesiais Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centre atliktame tyrime dalyvavo 19 sergančiųjų pirminiu NKS ir 20 pagal amžių, išsilavinimą, lytį atrinktų NKS neturinčių kontrolinės grupės asmenų. Tyrimo dalyviams pateikta anketa su tarptautine NKS vertinimo skale TNKS, demografiniais duomenimis, gyvenimo kokybės vertinimo klausimynu SF-36, ligoninei pritaikyta depresijos ir nerimo skale HADS, pažinimo funkcijų vertinimo testu MoCA, Epworth mieguistumo dieną ir nuovargio klausimynais. NKS grupės tyrimo dalyvių judėjimo greitis įvertintas terminuoto atsistojimo ir 10 metrų ėjimo testu TUG. Statistinė analizė atlikta SPSS 23.0 programa, naudota Pearson koreliacija, chi² testas, dviejų imčių t-testas. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 39 asmenys (32 moterys), kurių amžius – 65,1 ± 11,3 m. Statistiškai reikšmingai skyrėsi asmenų su NKS ir kontrolinės grupės tiriamųjų bendras MoCA rezultatas (p = 0,007), dėmesio (p = 0,002) ir ilgalaikio atgaminimo (p = 0,005) įverčiai. NKS grupės SF-36 klausimyno sveikatos būklės įvertis buvo mažesnis nei kontrolinės grupės asmenų (p = 0,032). Nustatyta vidutinio stiprumo neigiama koreliacija tarp TNKS skalės balų sumos ir skausmo (p < 0,001, r = -0,694) bei sveikatos būklės įverčių (p = 0,009, r = -0,585). TUG testo metu išmatuotas laikas su TNKS skalės balais nekoreliavo (p = 0,523, r = 0,156). Statistiškai reikšmingai nesiskyrė NKS ir kontrolinės grupių HADS depresijos ir nerimo rezultatai (p = 0,282 ir p = 0,219) bei mieguistumo ir nuovargio įverčiai (p = 0,141 ir p = 0,109, atitinkamai). Išvados. NKS pasireiškimo sunkumas turi ryšį su pacientų gyvenimo kokybės blogėjimu (pagal skausmo ir sveikatos būklės vertinimą). NKS nesusijęs su aukštesniais depresiškumo ir nerimastingumo įverčiais. Judėjimo greičio vertinimo rezultatai nėra susiję su NKS sunkumu. Sergančiųjų NKS pažinimo funkcijų įverčiai yra blogesni nei kontrolinėje grupėje.