Apžvalginiame straipsnyje pateikiami susisteminti duomenys apie 2010-2020 m. publikacijas, skirtas oro taršos kietųjų dalelių (KD) sąsajoms su vaikų bronchų astma. Daugelis analizuojamų publikacijų parengtos retrospektyvinių tyrimų pagrindu ir aptaria trumpalaikį kietųjų dalelių poveikį, todėl ilgalaikės ekspozicijos reikšmė vaikams lieka nepakankamai ištirta. Daugiausia prieštaringų rezultatų siejama su itin smulkių (<0.1 μm) dalelių skaitinės koncentracijos tyrimais. Rasta pakankamai tyrimų, pagrindžiančių ryšį tarp oro taršos KD2,5, KD10, o ypač KD1 masės koncentracijos sergamumo bronchų astma. Vertinant šių dalelių integralių spektrų įtaką kvėpavimo sistemai, didžiausią reikšmę vaikų astmos atsiradimui ir eigai galėtų turėti 0,1-1 μm akumuliacinės modos dalelės, tačiau šiuo metu dar nėra tai pagrindžiančių tyrimų. Šios modos dalelių gyvavimas atmosferoje ilgiausias, sausas nusėdimas minimalus, o jų skaitinė ir masės koncentracijos bei kenksmingų medžiagų kiekiai yra santykinai dideli, todėl būsimi aerozolinės taršos ir respiracinių alergozių priežastinių ryšių tyrimai turėtų susitelkti į skaitinės ir masės koncentracijų submikroninių dalelių spektrus bei tikėtinai taršai imliausius vyresnio ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus.
Darbo tikslas. Išanalizuoti sergančiųjų periferinių arterijų liga galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, atkreipiant dėmesį į išeminio insulto ir periferinių arterijų ligos ryšį. Tyrimo medžiaga ir metodai. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos, Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyriuose bei Anesteziologijos angiochirurgijos reanimacijoje 2017 m. vasarį – 2019 m. birželį tyrėme 28 ligonius (10 moterų, 18 vyrų), kurie sirgo periferinių arterijų liga ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimais. Tiriamųjų amžius – 49-87 metai (vidurkis – 73,2±1,9 metų). Vidutinė stacionarinio gydymo trukmė – 7,7 dienos. Palyginamąją grupę sudarė 11 lėtine galvos smegenų išemija sergančių asmenų. Visiems ligoniams atliktas bendrasis ir biocheminis kraujo tyrimas (fibrinogeno, C-reaktyvinio baltymo koncentracija kraujo serume, lipidograma), elektrokardiograma, konvencinė arteriografija. Kai kuriems nustatytas kulkšnies-žasto indeksas, esant indikacijų – atlikta galvos kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija. Statistinių duomenų vidurkių skirtumai vertinti Stjudento (Student) patikimumo kriterijumi t. Skirtumai laikyti statistiškai patikimi, kai p<0,05. Rezultatai. Išanalizuoti galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, sergant periferinių arterijų liga. Praeinantis smegenų išemijos priepuolis buvo 9(32,1%) ligoniams, išeminis insultas – 5(17,9%), išeminio insulto padariniai – 14(50,0%). Nustatyta, kad, įvykus praeinančiam galvos smegenų išemijos priepuoliui, fibrinogeno ir C-reaktyvinio baltymo koncentracija kraujo serume nebuvo padidėjusi – atitinkamai 3,62±0,06 g/l ir 1,82±1,31 mg/l. Išeminio insulto atveju fibrinogeno kiekis kraujo serume buvo 5,25±0,8 g/l, sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija – 2,18±0,35 g/l (p<0,02). C-reaktyvinio baltymo kiekis kraujo serume, įvykus išeminiam insultui, buvo 70,67±41,11 mg/l, sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija – 2,02±0,43 mg/l (p>0,05). Kulkšnies-žasto indeksas ūminiu išeminio insulto periodu buvo 0,46±0,27. Praeityje išeminį insultą patyrusių ligonių fibrinogeno kiekis kraujo serume buvo 4,92±0,65 g/l, sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija – 2,18±0,35 mg/l (p < 0,01). C-reaktyvinio baltymo kiekis patyrusiems išeminį insultą praeityje buvo 57,99±36,05 mg/l, sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija – 2,02±0,43 mg/l (p > 0,05). Pateikti klinikiniai atvejai. Apžvelgta naujausia mokslinė literatūra apie periferinių arterijų ligą ir išeminį insultą, šių ligų derinį. Išvados. 1. Periferinių arterijų liga yra išeminio insulto rizikos veiksnys. Ji dažnai susijusi su išeminiu insultu. 2. Išeminio insulto atveju ir patyrus išeminį insultą praeityje, sergančiųjų periferinių arterijų liga fibrinogeno koncentracijos kraujo serume padidėjimas, palyginus su lėtine galvos smegenų išemija sergančiųjų grupe, yra statistiškai patikimas. 3. Žemas kulkšnies-žasto indeksas rodo subklinikinę periferinių arterijų ligą ir insulto riziką. Esant asimptominei periferinių arterijų ligai, išeminio insulto prevencijai turi būti skiriami antiagregantai. 4. Išeminio insulto atveju sergančiųjų periferinių arterijų liga kulkšniesžasto indeksas yra ženkliai sumažėjęs ir atskleidžia didelę kartotinio insulto ir kraujagyslinių įvykių riziką. Kulkšnies-žasto indekso nustatymas patyrusiems išeminį insultą gali padėti atrinkti didelės rizikos ligonius, kuriems turi būti taikoma antrinė insulto prevencija.
Reikšminiai žodžiai: endovaskulinė, recidyvas, chirurgija, venos, varikozė. Tikslas. Nustatyti poodžio venų varikozės recidyvų dažnį, atsirandantį po endoveninės lazerinės chirurgijos operacijų. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas retrospektyvinis, atliktas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Buvo ištirti 2011–2013 m. lazeriu operuoti 555 pacientai (598 apatinės galūnės) C3-C4 pagal CEAP stadijos. Operacijos metu panaudotos lazerio energijos kiekis svyravo nuo 7 iki 9J vienam mm venos spindžio. Pacientai vertinti kliniškai ir dvigubu ultragarso skenavimu prieš operaciją ir 1–3 metai po jos. Vertinta veninė kraujotaka tik operuotoje galūnėje. Gydytos galūnės vertintos kaip atskiri atvejai. Rezultatai. Pacientai pasiskirstė: 102 vyrai (18 proc.) ir 453 moterys (82 proc.). Vidutinis pacientų amžius – 49,7 m. (SD ± 12,8 m.) – nuo 18 m. iki 87 m. Refliuksas prieš operaciją nustatytas vena saphena magna 96 proc.; vena saphena parva 3 proc.; abiejose – 1 proc. Atokiuoju laikotarpiu diagnozuoti 3 didžiosios poodžio venos recidyvai (0,5 proc.). Visi trys recidyvai pastebėti moterims (p > 0,05). Išvados. Didžiųjų komplikacijų po operacijos nepastebėta. Recidyvų dažnis sudarė 0,5 proc. Visais atvejais rekanalizavosi vena saphena magna ir visi recidyvai išsivystė moterims.
Darbo tikslas. Įvertinti vyresnių nei 40 metų amžiaus ligonių, sergančių lėtiniu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybę ir jos sąsajas su širdies nepakankamumo funkcinėmis klasėmis ir šalutinėmis ligomis; ištirti savirūpos lygį. Tyrime dalyvavo 209 ambulatoriškai gydomi ligoniai, sirgę lėtiniu širdies nepakankamumu. Iš jų 54,1 proc. moterų ir 45,9 proc. vyrų, nuo 40 iki 89 metų amžiaus. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė įvertinta panaudojant Minesotos gyvenimo su širdies nepakankamumu klausimyną. Pacientų savirūpos lygis ištirtas standartizuotu Europos širdies nepakankamumo savirūpos vertinimo klausimynu. Statistinė analizė atlikta naudojant statistinės analizės „SPSS 15.0“ ir Excel 2007 programas. Ryšys tarp kokybinių dydžių vertintas remiantis Chi kvadrato (χ2) kriterijumi, ryšio stiprumui įvertinti – Kendall tau-c ir Spirmeno (Spearmen) koeficientas. Skirtumai tarp grupių laikomi statistiškai reikšmingi, kai p&lt;0,05. Nustatyta, kad apie trečdalio pacientų gyvenimo kokybė buvo bloga ir labai bloga (29 proc.). Gyvenimo kokybė buvo žymiai geresnė vyrų nei moterų, jaunesnio amžiaus respondentų nei vyresnių, susituokusiųjų nei vienišų ir našlių, dirbančiųjų nei bedarbių ir pensininkų, turinčių aukštesnį išsilavinimą. Socialiniai ir demografiniai veiksniai: tiriamųjų amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimas, užimtumas turėjo įtakos lėtiniu širdies nepakankamumu sergančių pacientų savirūpos lygiui. Savimi kur kas geriau gebėjo pasirūpinti jaunesni nei 70 metų asmenys, susituokę, turintys aukštesnį išsilavinimą ir dirbantys asmenys. Lytis įtakos respondentų savirūpai neturėjo. Savirūpos galimybės buvo statistiškai reikšmingai mažesnės sergant III-IV funkcinės klasės lėtiniu širdies nepakankamumu.
SANTRAUKAReikšminiai žodžiai: endovaskulinė, recidyvas, chirurgija, venos, varikozė. Tikslas. Nustatyti poodžio venų varikozės recidyvų dažnį, atsirandantį po endoveninės lazerinės chirurgijos operacijų. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas retrospektyvinis, atliktas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Buvo ištirti 2011-2013 m. lazeriu operuoti 555 pacientai (598 apatinės galūnės) C3-C4 pagal CEAP stadijos. Operacijos metu panaudotos lazerio energijos kiekis svyravo nuo 7 J iki 9 J vienam mm venos spindžio. Pacientai vertinti kliniškai ir dvigubu ultragarso skenavimu prieš operaciją ir 1-3 metai po jos. Vertinta veninė kraujotaka tik operuotoje galūnėje. Gydytos galūnės vertintos kaip atskiri atvejai. ABSTRACTKey words: endovascular, relapse, surgery, veins ,variuosis. Objective. To determine the rate of recurrence of the varicose veins after endovenous laser treatment. Materials and methods. The retrospective analysis in Vilnius' city clinical hospital was made. 555 patients (598 limbs) were treated for varicose veins in 2011-2013. Selected patients were in C3-C4 stages of chronic venous disease (CEAP). From 7 J to 9 J of energy was used during the operation for 1 mm of vein's length. Clinical and ultrasound tests were performed before and 1-3 years after the operation. Only limbs which were treated were evaluated. Results were analysed in limbs as separate cases. Results. 102 men (18 %) and 453 women (82 %) were treated. Mean age was 49,7 ± 12,8. Dispersion was from 18 to 87. Reflux before intervention was determined in vena saphena magna (96 %); vena saphena parva (3 %); in both veins -1 % of cases. The rate of recurrences was 0,5 %.Conclusions. There were no major compications in the follow up period. The rate cof recurrences was 0,5 proc. In all cases recanalization after endovenous laser treatment occured in women. ĮVADASLazeriai medicinos srityje taikomi nuo 1960 metų kraujagyslių malformacijoms gydyti. 1998 m. Ispanijoje pirmą kartą lazeris panaudotas išsiplėtusioms kojų venoms gydyti.Per mažą pjūvį kateteris su lazeriu įstumtas į išsiplėtusios venos spindį ir atlikta užakinanti operacija.Endovaskulinis gydymas lazeriu šiuo metu labai paplitęs tarp minimaliai invazyvių operacijų ir plačiai naudojamas
scite is a Brooklyn-based organization that helps researchers better discover and understand research articles through Smart Citations–citations that display the context of the citation and describe whether the article provides supporting or contrasting evidence. scite is used by students and researchers from around the world and is funded in part by the National Science Foundation and the National Institute on Drug Abuse of the National Institutes of Health.
hi@scite.ai
10624 S. Eastern Ave., Ste. A-614
Henderson, NV 89052, USA
Copyright © 2024 scite LLC. All rights reserved.
Made with 💙 for researchers
Part of the Research Solutions Family.