Lėtiniu Širdies Nepakankamumu Sergančių Pacientų Gyvenimo Kokybė Ir Savirūpos Galimybės

Abstract

Darbo tikslas. Įvertinti vyresnių nei 40 metų amžiaus ligonių, sergančių lėtiniu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybę ir jos sąsajas su širdies nepakanka­mumo funkcinėmis klasėmis ir šalutinėmis ligomis; ištirti savirūpos lygį. Tyrime dalyvavo 209 ambulatoriškai gydomi ligoniai, sirgę lėtiniu širdies nepakankamumu. Iš jų 54,1 proc. moterų ir 45,9 proc. vyrų, nuo 40 iki 89 metų am­žiaus. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė įvertinta panaudojant Minesotos gyvenimo su širdies nepakan­kamumu klausimyną. Pacientų savirūpos lygis ištir­tas standartizuotu Europos širdies nepakankamumo savirūpos vertinimo klausimynu. Statistinė analizė atlikta naudojant statistinės analizės „SPSS 15.0“ ir Excel 2007 programas. Ryšys tarp kokybinių dydžių vertintas remiantis Chi kvadrato (χ2) kriterijumi, ryšio stiprumui įvertinti – Kendall tau-c ir Spirmeno (Spe­armen) koeficientas. Skirtumai tarp grupių laikomi statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Nustatyta, kad apie trečdalio pacientų gyvenimo ko­kybė buvo bloga ir labai bloga (29 proc.). Gyvenimo kokybė buvo žymiai geresnė vyrų nei moterų, jaunes­nio amžiaus respondentų nei vyresnių, susituokusiųjų nei vienišų ir našlių, dirbančiųjų nei bedarbių ir pen­sininkų, turinčių aukštesnį išsilavinimą. Socialiniai ir demografiniai veiksniai: tiriamųjų amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimas, užimtumas turėjo įtakos lėtiniu širdies nepakankamumu sergančių pacientų savirūpos lygiui. Savimi kur kas geriau gebėjo pasirūpinti jau­nesni nei 70 metų asmenys, susituokę, turintys aukš­tesnį išsilavinimą ir dirbantys asmenys. Lytis įtakos respondentų savirūpai neturėjo. Savirūpos galimybės buvo statistiškai reikšmingai mažesnės sergant III-IV funkcinės klasės lėtiniu širdies nepakankamumu.