Social competences, and particularly good communication skills, are becoming increasingly important in contemporary professional environment. Although studies have demonstrated the effectiveness of different training strategies, many Lithuanian higher education institutions have not yet incorporated the training of communication skills in their curriculum. The aim of this paper is to assess the communication skills of healthcare students in Lithuania and indicate the benefits of their development. Students graduating from a variety of health sciences study programs (N=118) self-assessed their communication skills. The results show that participants their communication skills as average with some potential strengths, i.e. ability to talk about things of interest to every person in conversation, recognizing how others are reacting to what is being said, not interrupting others in the conversation, understanding other people’s feelings, ability to praise the person, etc. On the other hand, some skills and abilities need to be improved, i.e. expressing opinion in a non-aggressive manner, as well as thinking and speaking clearly, while being emotional.

Raktažodžiai: nerimas, priešoperacinis laikotarpis, pacientų mokymas. SantraukaStraipsnyje analizuojamas pacientų patiriamas nerimas priešoperaciniu laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu svarbu akcentuoti ne tik fiziologinių, bet ir psichosocialinių poreikių kitimą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, statistinė ir aprašomoji duomenų analizė, naudojant SPSS 17.0 for Windows programą. Tyrimui atlikti buvo naudojama anketinė apklausa raštu. Tyrimo rezultatai. Respondentams priešoperaciniu laikotarpiu buvo suteikta informacijos apie pasiruošimą operacijai. Informaciją pateikė tiek operuojantis chirurgas, tiek skyriaus slaugytojas. Lytis, amžius, išsilavinimas, šeiminė padėtis, gyvenamoji vieta turi įtakos priešoperacinio nerimo atsiradimui. Dauguma respondentų, kurie nėra turėję nei vienos operacijos arba yra turėję vieną operaciją, jautė nerimą priešo-peraciniu laikotarpiu. Priešoperacinį nerimą jautė dauguma respondentų, kurie ligoninėje praleido kelias valandas iki operacijos. Nerimą jautė respondentai, kuriems buvo atliktos planinės ir skubios operacijos. Labiausiai priešoperaciniu laikotarpiu respondentai nerimauja dėl laikino nedarbingumo, vienišumo jausmo, skausmo, kurį gali patirti anestezijos metu, ir mirties. Dauguma respondentų prieš operaciją nejautė jokių simptomų, kurie būtų siejami su nerimu. Nedidelė dalis respondentų nurodė, kad jautė galvos skausmą, širdies ritmo sutrikimus, išsiblaškymą, nuolatinę įtampą. Išvada. Tyrimas parodė, kad respondentai jaučia nerimą priešoperacniu laikotarpiu. Nerimo atsiradimas priešoperaciniu laikotarpiu priklauso nuo demografinių, socialinių, biologinių faktorių. ĮvadasKiekviena netgi nedidelė chirurginė operacija neretai tampa paciento nerimo atsiradimo priežastimi. Priešopera-cinis laikotarpis prasideda nuo to momento, kai galutinai nusprendžiama, kad bus atliekama tam tikra chirurginė operacija, iki kol pacientas atsigula ant operacinio stalo. Šis laikotarpis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių parų ir ilgiau. Daugelis pacientų net prieš nedidelės trukmės operacijas jaučia baimės jausmą, nerimą [9,15]. Nerimas patiriamas, kuomet mus veikia kritinės situacijos. Viena iš jų -operacija. Todėl priešoperaciniu laikotarpiu svarbus holistinis požiūris į pacientą, kuriame akcentuojama ne tik fiziologinių, bet ir psichosocialinių poreikių kitimas [13].Norint pastebėti ir atpažinti psichologines reakcijas bei padėti jas nugalėti, reikia skirti pakankamai laiko bendravimui ir mokymui. Pacientų mokymas padeda sumažinti atsiradusio priešoperacinio nerimo simptomus, pooperacinių komplikacijų raišką. Tačiau medikai neretai stokoja praktinių gairių, kada kokiu būdu ir kokią informaciją suteikti pacientui prieš operaciją. Nustatyta, kad nuoseklus priešoperacinis paciento mokymas sumažina priešoperacinį nerimą ir greitina pooperacinį sveikimą. Tačiau slaugytojų darbe egzistuoja ir pacientų mokymo kliūtys: laiko stoka, nemažas tą pačią dieną skyriuje operuojamų pacientų skaičius bei kalbos barjeras [10,7].Lietuvoje atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kuriuose nerimas nagrinėjim...

Introduction. Aim: to evaluate the effect of geothermal water of different mineralization on health state improvement. Material and method. A randomized controlled single blinded parallel groups interventional study was performed. 250 participants were divided into 5 groups: 3 balneotherapy (20, 40 and 60 g/l total mineralization), 1 tap water, and 1 control group. Hydrotherapy was carried out on an outpatient on everyday basis for 5 days a week over a 2-week period. The main effect on health state was measured using SHSQ-25 questionnaire after 2 weeks and each month during 3-month follow-up period. Examination by a physician and common blood and urine tests were done after the treatment period. Results and discussions. After a 2-week treatment, participants receiving all types of hydrotherapy showed a significant therapeutic response compared to the control group, especially in fatigue and mental state subcategories. The biggest total health enhancing effect after therapy was in seen in 40 g/l group, followed by 20 g/l group. The smallest effect was seen in tap water group. The most significant post-therapy effect during 3 months was given by 40 g/l procedures. Health self-rating after 2 weeks improved significantly only in geothermal water groups and lasted 2-3-month post-treatment. 2 weeks of balneotherapy had significant impact on Er, MCV, MCH, MPV, Eo, Tr, urine SG, and pH. According to the physician’s assessment, the best results after 2 weeks were in 20 g/l group, but 40 and 60 g/l water procedures gave more residual effect. Conclusions. The geothermal water of 40 g/l total mineralization has the best positive effect for health enhancement after 2 weeks and during 3-month period. 20 g/l water gives fast and short- term health effect, while 40-60 g/l water has long-lasting effect on health status. Key words: health status, balneotherapy, geothermal water, hydrotherapy,

No abstract

Sveika gyvensena ir jos komponentai, sąsajos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis yra vienos aktualiausių nūdienos visuomenės sveikatos temų. Pakankamas fizinis aktyvumas, sveika bei racionali mityba, kova su žalingais įpročiais ir stresu yra svarbūs veiksniai norint stiprinti sveikatą bei išvengti ligų. Didelę reikšmę sveikos gyvensenos formavimui turi pacientų informuotumas arba jų sveikatos raštingumo lygis. Metodika: anketinėje apklausoje dalyvavo 90 Klaipėdos gyventojų. Statistinei duomenų analizei naudota MS EXEL 2010 sistema. Rezultatai: 75 proc. dalyvių sutiko, kad sveikata daugiausia priklauso nuo paties žmogaus elgesio; tik 10 proc. yra dalyvavę specialiuose mokymuose apie sveiką gyvenseną. Svarbiausiais jos komponentais laikomas darbo ir poilsio režimas, vaistų vartojimas ir stresas, o mažiausiai sutinkama su mityba, žalingais įpročiais ir fiziniu aktyvumu. Sveiko žmogaus kodo komponentams pritaria 58 – 72 proc. apklaustųjų; daugiausia nepritariama vaisių ir daržovių vartojimui, fiziniam aktyvumui, antsvoriui ir kraujo spaudimui. Daugiausia žinių apie sveiką gyvenseną suteikia gydytojas (98 proc.), slaugytoja (87 proc.) ir moksliniai straipsniai (84 proc.). Išvados: dauguma gyventojų žino apie gyvensenos įtaką sveikatai, bet informuotumas nepakankamas, mažai dėmesio skiriama mitybos, fizinio aktyvumo, žalingų įpročių ir kraujospūdžio kontrolei. Reikėtų stiprinti žiniasklaidos ir slaugytojų vaidmenį teikiant informaciją apie sveiką gyvenseną ir formuojant įgūdžius, vykdyti sveikos gyvensenos mokymus.

Stuburo pažeidimai blogina žmogaus gyvenimo kokybę ir yra viena iš dažniausių slaugos problemų. Dažniausiai stu­buro pažeidimus sukelia stiprūs ir greiti viso kūno judesiai. Tikslas − išanalizuoti slaugos poreikius po stuburo ope­racijos. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas vienoje Vilniaus universiteto ligoninėje 2020-2021 m. Tyrime da­lyvavo 121 pacientas (61,2 proc. vyrų ir 38,8 proc. moterų) po atliktos stuburo operacijos. Tyrimui naudota anketinė apklausa. Vertinta: stuburo pažeidimų atsiradimo rizika, skausmo stiprumas, lokalizacijos vieta, judėjimas. Tyrimo duomenys apdoroti statistinės analizės SPSS Windows 26.0 ir Excel 2013 programomis. Rezultatai. Nustatyta, kad daž­niausiai stuburo pažeidimų patiria žmonės, keldami sunkų daiktą (63,6 proc.), ar staigaus judesio metu (27,3 proc., n=33). Po operacijos stiprius skausmus menkų judesių metu dažnai jautė 19,0 proc. apklaustųjų, 35,5 proc. tiriamųjų dėl skausmo sutriko judėjimas, vidutinio stiprumo ir silpną skausmą pažymėjo 84,2 proc. tiriamųjų. Skausmą šlaunyse jautė 43,0 proc. tiriamųjų, sėdmenyse − 45,4 proc., dažnai pėdoje − 11,6 proc. tiriamųjų. Išvados. Didžiausią stuburo pažeidimo riziką kelia staigūs stuburo judesiai, netinkama kūno poza, keliant sunkų daiktą. Dažniausiai stebėtas slaugos poreikis − būtinybė malšinti skausmą. 3. Trečdaliui tiriamųjų po stuburo operacijos judėjimo aktyvumas sumažėjo dėl priverstinio stuburo judesių apribojimo ir laikino savaran­kiškumo sumažėjimo.

Progress is constantly being made in almost all areas of life, including medicine. For this reason, various measures are being introdu-ced to make any work done more efficient, easier, more productive. Music can be used in medicine, especially in the operating room, as its effect on the members of the operating team is extremely positive. And while this is acknowledged, there is not much research on this topic – the impact of music on members of the operating team.Object – is the influence of music on work performance during joint replacement, from the point of view of surgical team members.Problem – is whether music during endoprosthesis surgery can increase the productivity of surgical team members?Aim – to analyze the influence of music on the performance of work during endoprosthesis operations, from the point of view of the members of the operating team – was aimed at implementing the research objectives:1) to review the peculiarities of joint endoprosthesis operations; 2) to reveal the influence of music on work in the operating room from the point of view of team members;3) to study the influence of music on the quality of work during joint arthroplasty.Methods: The method of questionnaire survey was chosen to study the attitude of the members of the operating team to the influence of music on the work productivity in the operating room. The questionnaire is considered to be the most appropriate method for explaining people’s opinions and behavior, and it is based on reliability.This was related to the aims of this study - to analyze the impact of music on performance during endoprosthesis operations. The study was conducted by submitting questionnaires to 100 members of the operating team (surgeon-operator, anesthesiologist, resuscitator, anesthesiologist, resident, anesthesia and intensive care nurse, operating nurse, and operating assistant) working in health care facilities. It should be noted that during the data collection, the members of the operational team filled in the questionnaires remotely - links to the online uploaded questionnaire were sent to each respondent. This method of conducting the study was chosen due to the current situation in Lithuania - the COVID-19 pande-mic.Results of the study. The study revealed that joint replacement surgery is seen as a complicated procedure, which is complicated by team changes, because it often increases tension, affects everyone’s joint work, feels general discomfort, becomes more difficult to concentrate, increa-ses the likelihood of errors. In order to make teamwork smoother, attention should be paid to the organization of work, the fostering of interperso-nal relationships, the assessment of one’s own characteristics and peculiarities of communication, and the stronger fostering of the work envi-ronment. Music can be an effective and valuable tool for making a positive impact on operational team members. Music can help reduce anxiety, encourage relaxation, suppress the response to stressful situations, and increase the effectiveness of actions. It is very important that the music is selected in the right genre to suit the members of the operating team.

Slaugytojai, studijuodami išplėstinės praktikos slaugą, susiduria su profesine resocializacija, o profesijos naujumas kelia didelius iššūkius ir reikalauja nuolatinio tobulinimo naujo vaidmens kūrimo, įgyvendinimo ir vertinimo procese. Prieš integruojant išplėstinės praktikos anestezijos intensyviosios terapijos slaugytojo (IPAITS) vaidmenį į komandinį darbą, svarbu paruošti stiprius klinikinius specialistus, kurie turėtų gilesnių žinių, aiškiai žinotų savo teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę, gebėtų dirbti dinamiškoje aplinkoje bei turėtų tvirtą klinicisto požiūrį. Tikslas – atliekant sisteminę literatūros analizę, apžvelgti išplėstinės praktikos anestezijos intensyviosios terapijos slaugytojo integravimą į ūminės priežiūros komandas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinių straipsnių paieška vyko Medline, Google Scholar duomenų bazėse ir eLABa bei Cochrane talpyklose, naudojantis Vilniaus universiteto prieiga. Analizuojami straipsniai buvo skirstomi į tris pogrupius pagal išsikeltus uždavinius. 1. Reanimacijos intensyviosios terapijos skyriuje (RITS) IPAITS komandos darbą papildo teikdamas į pacientą orientuotą, mokslu grįstą medicininę priežiūrą pacientams, taip užtikrindamas geresnę sveikatos priežiūros kokybę ir sumažindamas darbo krūvį kitiems komandos nariams. Operacinėse (OP) IPAITS gali padidinti darbo našumą, dirbdamas savarankiškai pagal gydytojo anesteziologo reanimatologo sudarytą anestezijos planą, gydytojui prižiūrint. 2. Veiksniai, trukdantys sklandžiai integruoti IPAITS į RITS ir OP komandas. 3. Išplėstinės praktikos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo bendradarbiavimo galimybės. Rezultatai. IPAITS vaidmuo RITS ir OP komandose formuojasi atsižvelgiant į kvalifikacinius komandos narių laipsnius, vidaus dokumentuose aprašytas pareigybes ir funkcijas bei komandos susitarimus. Siekiant sėkmingai integruoti IPAITS specialistą, pagrindinės problemos kyla dėl profesinio pasitikėjimo trūkumo, prasto IPAITS vaidmens išgryninimo, skirtingų išsilavinimo reikalavimų bei slaugytojų nomenklatūros skirtumų tarptautiniu mastu. Pastebėta, kad tarpprofesinio bendradarbiavimo galimybės yra palankesnės esant pozityviam komandos narių požiūriui.