No abstract

Objective. To investigate the influence of high-salinity geothermal mineral water on stress and fatigue. Method. 180 seamen were randomized into three groups: geothermal (65), music (50), and control (65). The geothermal group was administered 108 g/L salinity geothermal water bath for 2 weeks five times a week. Primary outcome was effect on stress and fatigue. Secondary outcomes were the effect on cognitive function, mood, and pain. Results. The improvements after balneotherapy were a reduction in the number and intensity of stress-related symptoms, a reduction in pain and general, physical, and mental fatigue, and an improvement in stress-related symptoms management, mood, activation, motivation, and cognitive functions with effect size from 0.8 to 2.3. In the music therapy group, there were significant positive changes in the number of stress symptoms, intensity, mood, pain, and activity with the effect size of 0.4 to 1.1. The researchers did not observe any significant positive changes in the control group. The comparison between the groups showed that balneotherapy was superior to music therapy and no treatment group. Conclusions. Balneotherapy is beneficial for stress and fatigue reduction in comparison with music or no therapy group. Geothermal water baths have a potential as an efficient approach to diminish stress caused by working or living conditions.

The treatment of OA using pharmaceutical and non-pharmaceutical measures remains a topical subject. The purpose of this study is to assess the effect of natural factors (mineral water and mud) on changes in the functional state of patients with knee joint OA. Ninety-two adult people with grade I-III knee joint OA according to the Kellgren and Lawrence scoring system participated in the study. The subjects received 10 mineral water bath plus physical therapy or mud application procedures plus physical therapy or physical therapy alone every other day. The effectiveness of the treatment was assessed on the basis of anthropometric changes of data, VAS, SF-36, KOOS questionnaire indicators. Significantly greater walking speed, test of 5 sit downs/stand ups, circumference of a knee joint, flexion and extension range, flexor and extensor strength after treatment lasting 1 month were obtained in the intervention group. After 1 month after treatment pain intensity scores over the past month and when changing position were significantly higher in the control group. The positive changes in SF-36 were identified after 1 month after treatment: physical activity increased and pain decreased in the intervention groups. There was no significant difference between the averages of any KOOS subscale in groups. However, average percentages of symptoms, stiffness, and pain in the intervention groups were significantly better after treatment and lasting 1 month after treatment. Balneotherapy and peloid therapy effectively reduce pain and improve the functional state of patients with OA of a knee joint.

Stress is an element of each human's life and an indicator of its quality. Thermal mineral waters have been used empirically for the treatment of different diseases for centuries. Aim of the Study. To investigate the effects of highly mineralised geothermal water balneotherapy on distress and health risk. Methodology. A randomized controlled clinical trial was performed with 130 seafarers: 65 underwent 2 weeks of balneotherapy with 108 g/L full-mineralisation bath treatment; the others were in control group. The effect of distress was measured using the General Symptoms Distress Scale. Factorial and logistic regression analyses were used for statistical analysis. Results. A significant positive effect on distress (P < 0.001) was established after 2 weeks of treatment: the number of stress symptoms declined by 60%, while the intensity of stress symptoms reduced by 41%, and the control improved by 32%. Health risks caused by distress were reduced, and resources increased, whereas the probability of general health risk decreased by 18% (P = 0.01). Conclusion. Balneotherapy with highly mineralised geothermal water reduces distress, by reducing the health risk posed by distress by 26%, increasing the health resources by 11%, and reducing probability of general health risk by 18%. Balneotherapy is an effective preventive tool and can take a significant place in integrative medicine.

No abstract

Raktažodžiai: nerimas, priešoperacinis laikotarpis, pacientų mokymas. SantraukaStraipsnyje analizuojamas pacientų patiriamas nerimas priešoperaciniu laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu svarbu akcentuoti ne tik fiziologinių, bet ir psichosocialinių poreikių kitimą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, statistinė ir aprašomoji duomenų analizė, naudojant SPSS 17.0 for Windows programą. Tyrimui atlikti buvo naudojama anketinė apklausa raštu. Tyrimo rezultatai. Respondentams priešoperaciniu laikotarpiu buvo suteikta informacijos apie pasiruošimą operacijai. Informaciją pateikė tiek operuojantis chirurgas, tiek skyriaus slaugytojas. Lytis, amžius, išsilavinimas, šeiminė padėtis, gyvenamoji vieta turi įtakos priešoperacinio nerimo atsiradimui. Dauguma respondentų, kurie nėra turėję nei vienos operacijos arba yra turėję vieną operaciją, jautė nerimą priešo-peraciniu laikotarpiu. Priešoperacinį nerimą jautė dauguma respondentų, kurie ligoninėje praleido kelias valandas iki operacijos. Nerimą jautė respondentai, kuriems buvo atliktos planinės ir skubios operacijos. Labiausiai priešoperaciniu laikotarpiu respondentai nerimauja dėl laikino nedarbingumo, vienišumo jausmo, skausmo, kurį gali patirti anestezijos metu, ir mirties. Dauguma respondentų prieš operaciją nejautė jokių simptomų, kurie būtų siejami su nerimu. Nedidelė dalis respondentų nurodė, kad jautė galvos skausmą, širdies ritmo sutrikimus, išsiblaškymą, nuolatinę įtampą. Išvada. Tyrimas parodė, kad respondentai jaučia nerimą priešoperacniu laikotarpiu. Nerimo atsiradimas priešoperaciniu laikotarpiu priklauso nuo demografinių, socialinių, biologinių faktorių. ĮvadasKiekviena netgi nedidelė chirurginė operacija neretai tampa paciento nerimo atsiradimo priežastimi. Priešopera-cinis laikotarpis prasideda nuo to momento, kai galutinai nusprendžiama, kad bus atliekama tam tikra chirurginė operacija, iki kol pacientas atsigula ant operacinio stalo. Šis laikotarpis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių parų ir ilgiau. Daugelis pacientų net prieš nedidelės trukmės operacijas jaučia baimės jausmą, nerimą [9,15]. Nerimas patiriamas, kuomet mus veikia kritinės situacijos. Viena iš jų -operacija. Todėl priešoperaciniu laikotarpiu svarbus holistinis požiūris į pacientą, kuriame akcentuojama ne tik fiziologinių, bet ir psichosocialinių poreikių kitimas [13].Norint pastebėti ir atpažinti psichologines reakcijas bei padėti jas nugalėti, reikia skirti pakankamai laiko bendravimui ir mokymui. Pacientų mokymas padeda sumažinti atsiradusio priešoperacinio nerimo simptomus, pooperacinių komplikacijų raišką. Tačiau medikai neretai stokoja praktinių gairių, kada kokiu būdu ir kokią informaciją suteikti pacientui prieš operaciją. Nustatyta, kad nuoseklus priešoperacinis paciento mokymas sumažina priešoperacinį nerimą ir greitina pooperacinį sveikimą. Tačiau slaugytojų darbe egzistuoja ir pacientų mokymo kliūtys: laiko stoka, nemažas tą pačią dieną skyriuje operuojamų pacientų skaičius bei kalbos barjeras [10,7].Lietuvoje atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kuriuose nerimas nagrinėjim...

Kiekvieno žmogaus sveikata ir gera savijauta priklauso nuo daugelio dalykų, įskaitant gyvenseną, paveldėjimą, emocinę sveikatą, mitybos įpročius. Tyrimo tikslas - išanalizuoti suaugusių žmonių mitybos įpročius. Metodika. Naudotas vienmomentis kiekybinis tyrimo metodas - apklausa raštu, pritaikius „Healthy Lifestyle Assessment“ klausimyną. Į tyrimą įtraukti 120 abiejų lyčių 18–75 metų atstovai. Statistinei duomenų analizei naudota Microsoft Office programa Excel. Rezultatai. Nustatyta, kad pirmoje vietoje pagal vartojimą yra mėsa ir jos produktai (po 24,1 proc. vyrų ir moterų), pieną ir jo produktus vartoja 15 proc. moterų ir 2,5 proc. vyrų, vaisius ir daržoves - 14 proc. moterų ir 4 proc. vyrų, o grūdinius produktus - 14 proc. moterų ir 1,7 proc. vyrų. Kasdien mėsą valgo vienodai vyrai ir moterys (po 18,3 proc.), šviežias daržoves ir vaisius - 35,8 proc. moterų ir 10 proc. vyrų, pieno produktus- 25 proc. moterų ir 13,3 proc. vyrų, grūdinius produktus - 22,5 proc. moterų ir 7,5 proc. vyrų, saldumynus - 17,5 proc. moterų ir 10 proc. vyrų. Žuvį ir jos produktus dauguma apklaustųjų valgo tik 1 kartą per savaitę (41,7 proc. moterų ir 20 proc. vyrų). Domėjimąsi maisto produktų sudėtimi rodo 60,8 proc. moterų ir 22,5 proc. vyrų, o pagerinti mitybą norėtų pusė moterų ir penktadalis vyrų. 30 - 60 min. laiko 5 - 7 dienas per savaitę vidutiniam fiziniam aktyvumui skiria tik 16,7 proc. moterų ir 14,2 proc. vyrų; 1 kartą per savaitę alkoholį vartoja 7,5 proc. vyrų ir 5,8 proc. moterų); nerūko 51,7 proc. moterų ir tik 13,3 proc. vyrų. Išvados. Didelės dalies Vakarų Lietuvos gyventojų mityba yra nesveika, nereguliari, vartojama per daug mėsos, per mažai valgoma daržovių ir vaisių, grūdinių produktų. Reikia didesnio dėmesio visuomenės švietimui, sveikos gyvensenos ir mitybos ugdymui.

Introduction. Aim: to evaluate the effect of geothermal water of different mineralization on health state improvement. Material and method. A randomized controlled single blinded parallel groups interventional study was performed. 250 participants were divided into 5 groups: 3 balneotherapy (20, 40 and 60 g/l total mineralization), 1 tap water, and 1 control group. Hydrotherapy was carried out on an outpatient on everyday basis for 5 days a week over a 2-week period. The main effect on health state was measured using SHSQ-25 questionnaire after 2 weeks and each month during 3-month follow-up period. Examination by a physician and common blood and urine tests were done after the treatment period. Results and discussions. After a 2-week treatment, participants receiving all types of hydrotherapy showed a significant therapeutic response compared to the control group, especially in fatigue and mental state subcategories. The biggest total health enhancing effect after therapy was in seen in 40 g/l group, followed by 20 g/l group. The smallest effect was seen in tap water group. The most significant post-therapy effect during 3 months was given by 40 g/l procedures. Health self-rating after 2 weeks improved significantly only in geothermal water groups and lasted 2-3-month post-treatment. 2 weeks of balneotherapy had significant impact on Er, MCV, MCH, MPV, Eo, Tr, urine SG, and pH. According to the physician’s assessment, the best results after 2 weeks were in 20 g/l group, but 40 and 60 g/l water procedures gave more residual effect. Conclusions. The geothermal water of 40 g/l total mineralization has the best positive effect for health enhancement after 2 weeks and during 3-month period. 20 g/l water gives fast and short- term health effect, while 40-60 g/l water has long-lasting effect on health status. Key words: health status, balneotherapy, geothermal water, hydrotherapy,