Raktažodžiai: izokinetinė treniruotė, raumenų jėga, raumenų ištvermė Santrauka Tyrimo tikslas -įvertinti moterų blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės rodiklių pokyčius po skirtingų treniruočių programų. Tyrime dalyvavo 100 atsitiktinės atrankos būdu atrinktų 18 -22 metų amžiaus moterų. Tiriamosios suskirstytos į kontrolinę (n = 50), pirmą (n = 25) ir antrą (n = 25) grupę. Kontrolinės grupės moterys stebėtos tiriamuoju periodu, neįtraukiant jų į treniruočių programą. Pirma grupė atliko tradicinių jėgos pratimų programą, antra grupė -izokinetinių treniruočių programą blauzdos tiesiamiesiems ir lenkiamiesiems raumenims lavinti. Visos moterys ištirtos tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Tyrimo metu nustatyta, kad tiek tradicinių jėgos pratimų, tiek izokinetinių treniruočių programa padidino moterų blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgą (p<0,05) palyginus su kontroline grupe. Antroje tiriamųjų grupėje, po izokinetinių treniruočių programos, blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga padidėjo 16,64 proc. nedominuojančioje ir 18,50 proc. dominuojančioje kojoje (p<0,05). Pirmos grupės tiriamosioms, atlikusioms tradicinių jėgos pratimų programą, 9 proc. padidėjo dominuojančios kojos raumenų jėga (p<0,05). Izokinetinės treniruotės taip pat padidino blauzdos lenkiamųjų raumenų ištver-mę: nedominuojančioje kojoje 39,77 proc., dominuojančioje -33,52 (p<0,05). Pirmos grupės tiriamųjų, atlikusių tradicinių jėgos pratimų programą, dominuojančios kojos raumenų ištvermė padidėjo 9,50 proc. (p<0,05). Kontrolinės grupės moterų nedominuojančios kojos ištvermės rodiklis stebimuoju periodu sumažėjo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad izokinetinė treniruotė buvo efektyvesnė nei tradicinių jėgos pratimų programa ir reikšmingiau padidino blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištver-mės rodiklius. Po izokinetinių treniruočių blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga padidėjo 18,50 proc., iš-tvermė -39,77 proc. ĮvadasMoters sveikata lemia vaikų, šeimos, taigi, ir visuomenės sveikatą [1]. Deja, dažnai jaunos moterys neskiria pakankamai dėmesio sveikai elgsenai: menkai fiziškai aktyvios, nesveikai maitinasi, rūko, vartoja svaigiuosius gė-rimus, išgyvena dažnus stresus [2, 3]. Dėl to vis daugiau jaunų moterų turi antsvorį, yra nutukusios, blogėja jų fizinis pajėgumas, greitumas, vikrumas ir raumenų funkcinė būklė [4].Nors apatinių galūnių raumenų funkcinė būklė nėra specifinis ar tiesioginis sveikatos rodiklis, tačiau gera kojų raumenų tarpusavio koordinacija, jėga ir ištvermė leidžia išlaikyti judėjimo funkcijas kasdieniniame gyvenime bei aktyvioje fizinėje veikloje [5, 6]. Apatinių galūnių raumenų grupių jėgos asimetrija gali lemti laikysenos, eisenos sutrikimus, padidinti degeneracinių pakitimų bei atramosjudamojo aparato traumų atsiradimo riziką [7, 8]. Moterų absoliuti jėga įvairiose raumenų grupėse pradeda anksčiau mažėti ir visais amžiaus tarpsniais yra mažesnė nei vyrų. Todėl labai svarbu laiku nustatyti moterų raumenų funkcinės būklės pokyčius ir tinkamai parinkti priemones, padedančias atstatyti raumenų jėgą, ištvermę ir tarpusavio koordinaciją [9].Kasdien...

Medical professionals experience more work-related stress than other specialties, furthermore, many results of different researches have shown that the level of stress continues to grow. When stress persists, it becomes chronic and negatively affects a person’s physical and mental health. Work-related stress is associated not only with burnout, exhaustion, but also with increased morbidity, chronic diseases and especially with cardiovascular disorders. The aim of our research was to determine the relationship between work-related stress, burnout and aerobic capacity among physiotherapists. The research included 30 participants, who completed two questionnaires about stress and burnout and performed two tests for aerobic capacity evaluation. 80 percent of physiotherapists were experiencing low, medium or high level stress. Burnout was found in 23 percent of participants. 64 percent of subjects’ aerobic capacity was evaluated as average and 16 percent of subjects had poor and very poor aerobic capacity. 20 percent of the participants’ tonus of sympathetic part of autonomic nervous system was normal and they were considered healthy, but not physically trained. After statistical analysis there was no statistically significant relationship found between physiotherapists’ stress or burnout and aerobic capacity.

Į apšilimo programas dažnai įtraukiamas raumenų tempimas, tačiau dėl jo poveikio raumenų jėgai vis dar ginčijamasi. Kyla klausimas, ar statinis tempi­mas gali turėti neigiamą poveikį raumenų jėgai ir didinti traumų riziką? Darbo tikslas buvo įvertinti statinio ir dinaminio tempimo poveikį blauzdos len­kiamųjų ir tiesiamųjų raumenų sprogstamajai jėgai. Tyrime dalyvavo 30 (21 moteris ir 9 vyrai) sveikų, laisvalaikiu fiziškai aktyvių studentų (amžiaus vidur­kis 21,8±1,16 m.). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: I grupė (n=15) atliko statinį, II grupė (n=15) – dinaminį šlaunies raumenų tempimą. Prieš ir po tempimo pratimų izokinetiniu dinamometru buvo nustatyta blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų sprogstamoji jėga (Nm) 600/sek. ir 1800/sek. kampi­niais greičiais. Išanalizavę šlaunų raumenų sprogs­tamosios jėgos rodiklius, esant 600/sek. kampiniam greičiui, po tempimo nustatėme, kad I grupėje dešinės blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga nereikšmingai pa­didėjo 0,87 Nm, o kairės – 0,4 Nm (p>0,05). II gru­pėje dešinės kojos raumenų jėga reikšmingai padidėjo 7,60 Nm (p<0,05), o kairės – nereikšmingai suma­žėjo 0,33 Nm (p>0,05). Tarp I ir II grupių reikšmingų skirtumų nebuvo (p>0,05). Analizuojant blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos pokyčius nustatėme, kad I grupės dešinės kojos raumenų jėga padidėjo 0,47 Nm, kairės – 2,07 Nm, o II grupės atitinkamai 2,73 ir 1,67 Nm, tačiau šie pokyčiai buvo nereikšmingi (p>0,05). Tarp grupių reikšmingų skirtumų nebuvo (p>0,05). Analizuojant raumenų sprogstamosios jė­gos pokyčius esant 1800/sek. kampiniam greičiui, nustatėme, kad I grupės tiriamųjų dešinės blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga nereikšmingai sumažėjo 1,53 Nm, kairės – padidėjo 0,4 Nm, o II grupėje ne­reikšmingai 1,3 Nm padidėjo dešinėje, bei 1,2 Nm sumažėjo kairėje kojoje (p>0,05). Skirtumo tarp gru­pių nebuvo (p>0,05). Blauzdos tiesiamųjų raumenų jėga I grupės dešinėje kojoje padidėjo 1,8 Nm, kai­rėje – 0,13 Nm, II grupės atitinkamai 1,8 ir 4,13 Nm. Pokyčiai grupėse ir tarp grupių buvo nereikšmingi (p>0,05). Tyrimo rezultatai parodė, kad po dinaminio tempimo padidėjo tiriamųjų dešinės blauzdos lenkia­mųjų raumenų sprogstamoji jėga (p<0,05), o po sta­tinio tempimo reikšmingų pokyčių nebuvo (p>0,05). I ir II grupių blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų rau­menų sprogstamoji jėga po skirtingų tempimo metodų reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), tad tiek statinis, tiek dinaminis tempimas šlaunies raumenų sprogstamajai jėgai neigiamo poveikio neturėjo.

Šlapimo nelaikymas ir seksualinė disfunkcija – vieni iš dažniausių dubens dugno raumenų funkcijos sutri­kimų. Dubens dugno raumenų lavinimas yra sudėtin­gas procesas, nes sunku pasiekti tikslaus šių raumenų susitraukimo dėl pakitusios jų fiziologinės padėties ir funkcijos. Vis dažniau dėmesys kreipiamas į rau­menų funkcinius ryšius, o į dubens dugno raumenų lavinimo programas įtraukiami raumenys sinergistai. Tyrimo tikslas – nustatyti skersinio pilvo raumens ir šlaunų pritraukiamųjų raumenų lavinimo poveikį du­bens dugno raumenų funkcijos sutrikimams: šlapimo nelaikymui ir seksualinei disfunkcijai. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 25 pacientai, iš jų 14 moterų ir 11 vyrų, kuriems diagnozuotas šla­pimo nelaikymas. Tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę grupę (n=12), kurioje taikyti tik izoliuoti dubens dugno raumenų lavinimo pratimai (Kėgelio pratimai), ir tiriamąją (n=13), kurioje taikyta dubens dugno raumenų akty­vacija, lavinant skersinį pilvo bei šlaunų pritraukia­muosius raumenis. Tyrimui atlikti buvo panaudotos medicininės elektroninės svarstyklės, stadiometras, skirti pacientų antropometrinių duomenų vertinimui. Moterų šlapimo nelaikymo simptomai ir seksualinė funkcija vertinta naudojant Bristolio moterų apati­nių šlapimo takų simptomų klausimyną (angl. The Bristol female lower urinary tract symtoms ques­tionnaire, toliau – BFLUTS-SF) ir moterų lytinės funkcijos indeksą (angl. Female sexual function in­dex, toliau – FSFI), vyrų – Tarptautinės sulaikymo draugijos klausimyną apie šlapimo nelaikymą (angl. The International continence society questionnaire, toliau – ICSmaleSF) ir erekcijos funkcijos vertinimo klausimyną (angl. The International index of erectile function, toliau – IIEF). Tyrimo duomenų matematinė statistinė analizė atlikta naudojant Ri386 3.2.2 statis­tinį paketą bei Microsoft Excel 2016 programą. Duo­menys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai. Nustatyta, kad po tyrimo šlapimo nelai­kymo simptomai tiriamojoje moterų grupėje suma­žėjo 15 proc. nuo pradinio įvertinimo (p<0,05). Lygi­nant šlapimo nelaikymo (toliau – ŠN) simptomus tarp grupių, nustatyta, kad po tyrimo ŠN simptomų poky­tis buvo 11 proc. didesnis tiriamojoje grupėje, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). Nors po tyrimo vyrų ŠN simptomai tiriamojoje gru­pėje sumažėjo 22 proc., o kontrolinėje – 5 proc. nuo pradinių įvertinimų, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų grupėse bei tarp jų nenustatyta (p>0,05). Po tyrimo ir tiriamosios, ir kontrolinės grupių moterų seksualinė funkcija pagerėjo po 12 proc. nuo pradinių įvertinimų (p<0,05), tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta (p>0,05). Vyrų sek­sualinė funkcija po tyrimo kontrolinėje grupėje pa­gerėjo 2 proc., o tiriamojoje – 6 proc. nuo pradinių įvertinimų, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų grupėse bei tarp jų nenustatyta (p>0,05). Išvados. Po programos vykdymo ŠN simptomai sta­tistiškai reikšmingai sumažėjo tik tiriamojoje moterų grupėje, o seksualinė funkcija pagerėjo abiejų grupių moterims. Statistiškai reikšmingų šių rodiklių pokyčių skirtumų tarp grupių nenustatya.