Skersinio Pilvo Raumens Ir Šlaunų Pritraukiamųjų Raumenų Lavinimo Poveikis Dubens Dugno Raumenų Funkcijos Sutrikimams: Šlapimo Nelaikymui Ir Seksualinei Disfunkcijai

Abstract

Šlapimo nelaikymas ir seksualinė disfunkcija – vieni iš dažniausių dubens dugno raumenų funkcijos sutri­kimų. Dubens dugno raumenų lavinimas yra sudėtin­gas procesas, nes sunku pasiekti tikslaus šių raumenų susitraukimo dėl pakitusios jų fiziologinės padėties ir funkcijos. Vis dažniau dėmesys kreipiamas į rau­menų funkcinius ryšius, o į dubens dugno raumenų lavinimo programas įtraukiami raumenys sinergistai. Tyrimo tikslas – nustatyti skersinio pilvo raumens ir šlaunų pritraukiamųjų raumenų lavinimo poveikį du­bens dugno raumenų funkcijos sutrikimams: šlapimo nelaikymui ir seksualinei disfunkcijai. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 25 pacientai, iš jų 14 moterų ir 11 vyrų, kuriems diagnozuotas šla­pimo nelaikymas. Tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę grupę (n=12), kurioje taikyti tik izoliuoti dubens dugno raumenų lavinimo pratimai (Kėgelio pratimai), ir tiriamąją (n=13), kurioje taikyta dubens dugno raumenų akty­vacija, lavinant skersinį pilvo bei šlaunų pritraukia­muosius raumenis. Tyrimui atlikti buvo panaudotos medicininės elektroninės svarstyklės, stadiometras, skirti pacientų antropometrinių duomenų vertinimui. Moterų šlapimo nelaikymo simptomai ir seksualinė funkcija vertinta naudojant Bristolio moterų apati­nių šlapimo takų simptomų klausimyną (angl. The Bristol female lower urinary tract symtoms ques­tionnaire, toliau – BFLUTS-SF) ir moterų lytinės funkcijos indeksą (angl. Female sexual function in­dex, toliau – FSFI), vyrų – Tarptautinės sulaikymo draugijos klausimyną apie šlapimo nelaikymą (angl. The International continence society questionnaire, toliau – ICSmaleSF) ir erekcijos funkcijos vertinimo klausimyną (angl. The International index of erectile function, toliau – IIEF). Tyrimo duomenų matematinė statistinė analizė atlikta naudojant Ri386 3.2.2 statis­tinį paketą bei Microsoft Excel 2016 programą. Duo­menys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai. Nustatyta, kad po tyrimo šlapimo nelai­kymo simptomai tiriamojoje moterų grupėje suma­žėjo 15 proc. nuo pradinio įvertinimo (p<0,05). Lygi­nant šlapimo nelaikymo (toliau – ŠN) simptomus tarp grupių, nustatyta, kad po tyrimo ŠN simptomų poky­tis buvo 11 proc. didesnis tiriamojoje grupėje, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). Nors po tyrimo vyrų ŠN simptomai tiriamojoje gru­pėje sumažėjo 22 proc., o kontrolinėje – 5 proc. nuo pradinių įvertinimų, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų grupėse bei tarp jų nenustatyta (p>0,05). Po tyrimo ir tiriamosios, ir kontrolinės grupių moterų seksualinė funkcija pagerėjo po 12 proc. nuo pradinių įvertinimų (p<0,05), tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta (p>0,05). Vyrų sek­sualinė funkcija po tyrimo kontrolinėje grupėje pa­gerėjo 2 proc., o tiriamojoje – 6 proc. nuo pradinių įvertinimų, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų grupėse bei tarp jų nenustatyta (p>0,05). Išvados. Po programos vykdymo ŠN simptomai sta­tistiškai reikšmingai sumažėjo tik tiriamojoje moterų grupėje, o seksualinė funkcija pagerėjo abiejų grupių moterims. Statistiškai reikšmingų šių rodiklių pokyčių skirtumų tarp grupių nenustatya.