Raktažodžiai: izokinetinė treniruotė, raumenų jėga, raumenų ištvermė Santrauka Tyrimo tikslas -įvertinti moterų blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės rodiklių pokyčius po skirtingų treniruočių programų. Tyrime dalyvavo 100 atsitiktinės atrankos būdu atrinktų 18 -22 metų amžiaus moterų. Tiriamosios suskirstytos į kontrolinę (n = 50), pirmą (n = 25) ir antrą (n = 25) grupę. Kontrolinės grupės moterys stebėtos tiriamuoju periodu, neįtraukiant jų į treniruočių programą. Pirma grupė atliko tradicinių jėgos pratimų programą, antra grupė -izokinetinių treniruočių programą blauzdos tiesiamiesiems ir lenkiamiesiems raumenims lavinti. Visos moterys ištirtos tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Tyrimo metu nustatyta, kad tiek tradicinių jėgos pratimų, tiek izokinetinių treniruočių programa padidino moterų blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgą (p<0,05) palyginus su kontroline grupe. Antroje tiriamųjų grupėje, po izokinetinių treniruočių programos, blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga padidėjo 16,64 proc. nedominuojančioje ir 18,50 proc. dominuojančioje kojoje (p<0,05). Pirmos grupės tiriamosioms, atlikusioms tradicinių jėgos pratimų programą, 9 proc. padidėjo dominuojančios kojos raumenų jėga (p<0,05). Izokinetinės treniruotės taip pat padidino blauzdos lenkiamųjų raumenų ištver-mę: nedominuojančioje kojoje 39,77 proc., dominuojančioje -33,52 (p<0,05). Pirmos grupės tiriamųjų, atlikusių tradicinių jėgos pratimų programą, dominuojančios kojos raumenų ištvermė padidėjo 9,50 proc. (p<0,05). Kontrolinės grupės moterų nedominuojančios kojos ištvermės rodiklis stebimuoju periodu sumažėjo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad izokinetinė treniruotė buvo efektyvesnė nei tradicinių jėgos pratimų programa ir reikšmingiau padidino blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištver-mės rodiklius. Po izokinetinių treniruočių blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga padidėjo 18,50 proc., iš-tvermė -39,77 proc. ĮvadasMoters sveikata lemia vaikų, šeimos, taigi, ir visuomenės sveikatą [1]. Deja, dažnai jaunos moterys neskiria pakankamai dėmesio sveikai elgsenai: menkai fiziškai aktyvios, nesveikai maitinasi, rūko, vartoja svaigiuosius gė-rimus, išgyvena dažnus stresus [2, 3]. Dėl to vis daugiau jaunų moterų turi antsvorį, yra nutukusios, blogėja jų fizinis pajėgumas, greitumas, vikrumas ir raumenų funkcinė būklė [4].Nors apatinių galūnių raumenų funkcinė būklė nėra specifinis ar tiesioginis sveikatos rodiklis, tačiau gera kojų raumenų tarpusavio koordinacija, jėga ir ištvermė leidžia išlaikyti judėjimo funkcijas kasdieniniame gyvenime bei aktyvioje fizinėje veikloje [5, 6]. Apatinių galūnių raumenų grupių jėgos asimetrija gali lemti laikysenos, eisenos sutrikimus, padidinti degeneracinių pakitimų bei atramosjudamojo aparato traumų atsiradimo riziką [7, 8]. Moterų absoliuti jėga įvairiose raumenų grupėse pradeda anksčiau mažėti ir visais amžiaus tarpsniais yra mažesnė nei vyrų. Todėl labai svarbu laiku nustatyti moterų raumenų funkcinės būklės pokyčius ir tinkamai parinkti priemones, padedančias atstatyti raumenų jėgą, ištvermę ir tarpusavio koordinaciją [9].Kasdien...
Medical professionals experience more work-related stress than other specialties, furthermore, many results of different researches have shown that the level of stress continues to grow. When stress persists, it becomes chronic and negatively affects a person’s physical and mental health. Work-related stress is associated not only with burnout, exhaustion, but also with increased morbidity, chronic diseases and especially with cardiovascular disorders. The aim of our research was to determine the relationship between work-related stress, burnout and aerobic capacity among physiotherapists. The research included 30 participants, who completed two questionnaires about stress and burnout and performed two tests for aerobic capacity evaluation. 80 percent of physiotherapists were experiencing low, medium or high level stress. Burnout was found in 23 percent of participants. 64 percent of subjects’ aerobic capacity was evaluated as average and 16 percent of subjects had poor and very poor aerobic capacity. 20 percent of the participants’ tonus of sympathetic part of autonomic nervous system was normal and they were considered healthy, but not physically trained. After statistical analysis there was no statistically significant relationship found between physiotherapists’ stress or burnout and aerobic capacity.
Į apšilimo programas dažnai įtraukiamas raumenų tempimas, tačiau dėl jo poveikio raumenų jėgai vis dar ginčijamasi. Kyla klausimas, ar statinis tempimas gali turėti neigiamą poveikį raumenų jėgai ir didinti traumų riziką? Darbo tikslas buvo įvertinti statinio ir dinaminio tempimo poveikį blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų sprogstamajai jėgai. Tyrime dalyvavo 30 (21 moteris ir 9 vyrai) sveikų, laisvalaikiu fiziškai aktyvių studentų (amžiaus vidurkis 21,8±1,16 m.). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: I grupė (n=15) atliko statinį, II grupė (n=15) – dinaminį šlaunies raumenų tempimą. Prieš ir po tempimo pratimų izokinetiniu dinamometru buvo nustatyta blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų sprogstamoji jėga (Nm) 600/sek. ir 1800/sek. kampiniais greičiais. Išanalizavę šlaunų raumenų sprogstamosios jėgos rodiklius, esant 600/sek. kampiniam greičiui, po tempimo nustatėme, kad I grupėje dešinės blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga nereikšmingai padidėjo 0,87 Nm, o kairės – 0,4 Nm (p>0,05). II grupėje dešinės kojos raumenų jėga reikšmingai padidėjo 7,60 Nm (p<0,05), o kairės – nereikšmingai sumažėjo 0,33 Nm (p>0,05). Tarp I ir II grupių reikšmingų skirtumų nebuvo (p>0,05). Analizuojant blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos pokyčius nustatėme, kad I grupės dešinės kojos raumenų jėga padidėjo 0,47 Nm, kairės – 2,07 Nm, o II grupės atitinkamai 2,73 ir 1,67 Nm, tačiau šie pokyčiai buvo nereikšmingi (p>0,05). Tarp grupių reikšmingų skirtumų nebuvo (p>0,05). Analizuojant raumenų sprogstamosios jėgos pokyčius esant 1800/sek. kampiniam greičiui, nustatėme, kad I grupės tiriamųjų dešinės blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga nereikšmingai sumažėjo 1,53 Nm, kairės – padidėjo 0,4 Nm, o II grupėje nereikšmingai 1,3 Nm padidėjo dešinėje, bei 1,2 Nm sumažėjo kairėje kojoje (p>0,05). Skirtumo tarp grupių nebuvo (p>0,05). Blauzdos tiesiamųjų raumenų jėga I grupės dešinėje kojoje padidėjo 1,8 Nm, kairėje – 0,13 Nm, II grupės atitinkamai 1,8 ir 4,13 Nm. Pokyčiai grupėse ir tarp grupių buvo nereikšmingi (p>0,05). Tyrimo rezultatai parodė, kad po dinaminio tempimo padidėjo tiriamųjų dešinės blauzdos lenkiamųjų raumenų sprogstamoji jėga (p<0,05), o po statinio tempimo reikšmingų pokyčių nebuvo (p>0,05). I ir II grupių blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų sprogstamoji jėga po skirtingų tempimo metodų reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), tad tiek statinis, tiek dinaminis tempimas šlaunies raumenų sprogstamajai jėgai neigiamo poveikio neturėjo.
Background. Neck pain can affect cervical functions: reduce cervical range ofmotion, muscle strength and endurance. Recently, increasing attention has beenpaid to the assessment of proprioception in individuals with neck pain. It is belie-ved that neck proprioception dysfunction can be linked with neck pain, reducedcervical range-of-motion, muscles strength and endurance.The aim of research was to assess neck dysfunction and proprioception relationship with neck muscle functions, cervical range of motion in individuals withneck pain.Methods. Thirty fve neck pain patients participated in this survey. Neck painintensity was evaluated using a visual analogue pain scale, neck position sense,cervical active range of motion, cervical muscle strength using Lafayette handhelddynamometer, cervical muscle strength endurance were also evaluated in this study. The statistical analyses were performed. The averages and standard deviationswere calculated. Averages were compared with the norm rates. Spearman’s andPearson’s correlations were used for relationship assessment.Results. The neck position sense and cervical active range of motion statistically signifcantly differed from the norm. There was a difference between lateralneck flexion to the right and to the left – 18° (p < 0.05). The left neck rotationmuscles were stronger than the right ones (p < 0.05). Neck extensors had greaterendurance than neck flexors for 94.69 seconds (p < 0.05). A statistically signifcantinverse relationship was found between pain and muscle strength, endurance, andcervical flexion range of motion (p < 0.05). The neck position sense did not correlate with pain. Neck extension position sense negatively correlated with neck muscle group strength endurance (p < 0.05).Conclusions. Individuals with neck pain had neck position sense impairment,muscle imbalance between neck flexors and extensors, and reduced all cervicalranges of motion. With increasing neck pain, intensity muscle strength, muscleendurance, cervical flexion range of motion decreased, but the neck position sense did not correlate with pain. Neck extension position sense was related with all neck muscle group strength endurance.
Tyrimo pagrindimas. Žmonėms, kurie skundžiasi lėtiniu apatinės nugaros dalies skausmu atlikdami fizines veiklas, būdinga didesnė judėjimo baimė, jie jautresni skausmui bei nerimauja, kad skausmas pasikartos. Funkcinius judesius jie atlieka lėčiau nei sveiki asmenys. Tikslas – nustatyti funkcinių judesių poveikį žmonių, kurie jaučia lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą, funkcinio liemens pajėgumo, funkcinės negalios ir judesio baimės rodikliams. Metodai. Tyrime dalyvavo 34 tiriamieji, kurie jautė lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą. Buvo vertinama tiriamųjų skausmo intensyvumas, negalia, judesio baimė ir funkcinis liemens pajėgumas. Po tyrimo tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę (n = 17), kuriai buvo taikoma kineziterapijos pratimų programa liemens, dubens ir kojų tarpraumeninei koordinacijai gerinti ir tiriamąją (n = 17), kuri atliko tą pačią kineziterapijos programą ir papildomus funkcinius judesius. Rezultatai. Analizuojant tiriamųjų rezultatus prieš tyrimą ir po jo, gautas reikšmingas visų rodiklių pagerėjimas. Skausmo intensyvumas sumažėjo abiejose grupėse (p < 0,05), tačiau nesiskyrė palyginus tarp grupių (p > 0,05). Vertinant judesio baimę, nustatyta, kad tiriamosios grupės tiriamųjų kineziofobijos lygis sumažėjo reikšmingai labiau nei kontrolinės grupės (p < 0,05). Analizuojant Funkcinės negalios klausimyno duomenis paaiškėjo, kad abiejose grupėse funkcinė negalia sumažėjo vidutiniškai 4 ± 3,1 balo (p < 0,05). Tiriamosios grupės rezultatai statistiškai reikšmingai geresni nei kontrolinės, įvertinus funkcinį liemens pajėgumą testuose „Sėstis–stotis“ ir „Lenktis–tiestis“ (p < 0,05). Išvados. Funkciniai pratimai taikomi kartu su pratimais, kurie gerina liemens, dubens ir kojų tarpraumeninę koordinaciją, sumažina judesio baimę bei pagerina kai kurių funkcinių judesių atlikimą geriau nei taikant vien tik liemens, dubens ir kojų tarpraumeninę koordinaciją gerinančius pratimus asmenims, kurie jaučia lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą. Raktažodžiai: funkciniai judesiai, judesio baimė, apatinis nugaros skausmas.
scite is a Brooklyn-based organization that helps researchers better discover and understand research articles through Smart Citations–citations that display the context of the citation and describe whether the article provides supporting or contrasting evidence. scite is used by students and researchers from around the world and is funded in part by the National Science Foundation and the National Institute on Drug Abuse of the National Institutes of Health.
hi@scite.ai
10624 S. Eastern Ave., Ste. A-614
Henderson, NV 89052, USA
Copyright © 2024 scite LLC. All rights reserved.
Made with 💙 for researchers
Part of the Research Solutions Family.