Vision: The Eye of the Body and the Eye of the Mind in Saint Augustine's "De trinitate" and "Confessions"

Miles, Margaret R.

doi:10.1086/487009

Cited by 52 publications

(6 citation statements)

References 0 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Taigi esama ir labai sudėtingos estetinės sąveikos tarp fizinių ir dvasinių juslių. Nuo Origeno laikų dualistinė teologija siekė išlaikyti abu juslių rinkinius atstu, o kai mistinis patyrimas, sakramentų priėmimas, liturginė praktika ir kūno prisikėlimo doktrina siekė patvirtinti mistinį tolydumą tarp kūno ir sielos juslių 58 . Thomas Ryba lygina šias dvejopų juslių lygiagretes su sinestezija sukurdamas naują terminą transaesthesia, kuria apibūdina "santykio tarp jutimų mąstymą", tarpininkaujamą sensus communis, kuris esą pasiekiąs visas jusles 59 .…”

Section: Teologinės Estetikos Prieigos Ir Sinestezijaunclassified

Untitled

Jastrumskytė¹

2018

SMS

View full text Add to dashboard Cite

Santrauka. Straipsnio tikslas -nubrėžti apčiuopiamą kontūrą sinestezijos teologijoje tyrinėjimams. Kadangi pastaruosius keletą dešimtmečių labai intensyvėjo tiek juslių, tiek sinestezijos tyrimai, natūraliai kilo poreikis atpažinti ir artikuliuoti sinesteziją įvairiuose kultūros kloduose. Sinestezija teologijoje dar nėra išsamiai ir nuosekliai tyrinėta, tad šiame straipsnyje nubrėžiamos galimos tokio tyrimo gairės einant nuo juslių tyrimų, atveriant antropologinius jų pagrindus bei kultūrinę dinamiką, tuomet gvildenant dvasinių juslių tradiciją krikščioniškojoje teologijoje pradedant Origeno Aleksandriečio mąstymu ir peržvelgiant patristinę, viduramžių mistikų tradiciją bei atsigręžiant į XX a. dvasinių juslių doktrinos sugrįžimą į teologijos plotmę. Nuosekliai skiriamas dėmesys teologinės estetikos sinestezinėms prielaidoms. Remiantis šio tyrimo medžiaga, plėtojamas teologijos ir sinestezijos santykis pabrėžiant sinestezijos manifestacijų teologijoje savitumą. Reikšminiai žodžiai: sinestezija, teologija, krikščionybė, juslės, dvasinės juslės, estetika, teologinė estetika, patristika, viduramžių misticizmas. Sinestezija krikščioniškojoje teologijoje 168 ĮvadasSinestezija paprastai yra nusakoma kaip juslių vienovė sensorinio patyrimo akte, arba, pagal dabar įsitvirtinusį apibrėžimą, kaip vienos juslės modalumo perkėlimas į kitos juslės modalumą. Sinestezija sutinkama daugelyje kultūrinių reiškinių. Nuo XIX a. pabaigos per visą XX a. sinestezijos tyrimai intensyvėjo įvairiausiose srityse (estetika, literatūrologija, psichologija, neurofiziologija, juslių kultūrologija, juslių antropologija, juslių archeologija ir kt.) Pastarąjį dešimtmetį vyko ligšiolinių sinestezijos tyrimų sumavimas, tą rodo labai solidūs pirmą kartą istorijoje išleisti sinestezijos reiškiniui tyrinėti skirti veikalai, kaip antai sinestezijos enciklopedija, parengta ir išleista Oxforde. Iš nemenkos gausos šių ledinių derėtų paminėti bent keletą naujausių arba svariausių: John E. Harrison, ir kt.Jonathan Cohen, sumuodamas keleto dešimtmečių poslinkius sinestezijos tyrinėjimuose, pastebi, jog šis reiškinys vis dar mįslingas: "tai, kas yra sinestezija, žinoma menkai arba nežinoma iš viso". Tačiau net tokioje miglotoje paradigmoje įmanomos mokslinio įdirbio kryptys. Vieni autoriai ėmęsi sinestezijos apibrėžimų ir jų klasifikacijų, kiti jos formų įvairovės, sinestezijos kaip psichologinės prigimties reiškinio, įgimtumo ar įgytumo klausimo ir kt 1 .Tačiau sinestezija nėra lokaliai apribotas savitikslis nenuspėjamos prigimties sensorinio patyrimo atvejis, jis persmelkia įvairiausias žmogaus būties plotmes. Viena iš tokių plotmių yra religija, kur juslės atlieka ypatingą vaidmenį ir būtent religijos plotmėje šis yra griežtai reglamentuotas. Sinestezija kaip žmogaus juslyno natūrali raiška taip pat patenka į religijos teritoriją ir čia ją siekiama artikuliuoti pagal įvairiems laikotarpiams būdingą pačių juslių sampratą. Ypač subtilios ir originalios yra sinestezijos apraiškos krikščioniškoje teologijoje, kurioje jos rymo ant patristinės ir viduramžių teol...

show abstract

Section: Teologinės Estetikos Prieigos Ir Sinestezijaunclassified

Untitled

Jastrumskytė¹

2018

SMS

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…The limits of the eye ( oculus ), of sight/vision, and seeing ( videre ) are also the basic limits of knowledge. They keep in check not only our corporeal, sensual optic perception and imagination, but even more importantly, also the intellectual vision (of the “mind’s eye”), and the rational-contemplative knowledge of forms, natures, and essences (see also, e.g., Barnes, 2003; Miles, 1983; Rocca, 2004).…”

Section: Providentia and Gubernatio: Conducting Through Obscurity Andmentioning

confidence: 99%

Foucault, pastoral power, and optics

Siisiäinen

2015

Critical Research on Religion

View full text Add to dashboard Cite

The article shows that in Foucault’s late 1970s and early 1980s analyses of pastoral, conductive power—most essentially in early and medieval Christianity—the issue of sight and visual perception recurs and occupies a crucial status. In Foucault’s discussion, these Christian relations of power, knowledge, and truth are attached with a surveying gaze that is both totalizing as well as individualizing, one that is mobilized by the thrust towards perfect visibility, transparency, and illumination of the subject turned into an object. The intention is also to develop Foucault’s analysis further, by demonstrating how Christian, providential government can be and actually has been detached from the totalizing modality of optics, and instead become articulated with a very different sort of sight and seeing, one that is non-totalizing and affirms its own limits. The article maintains that from this angle, Foucault’s conception of modern, economic-liberal governmentality has essential convergences with the Christian form of providential government, even though Foucault himself leaves these convergences partly inarticulate.

show abstract

“…Over his lifetime, Augustine constructed a generative model of knowing by mapping the mechanics of physical vision in which the visual ray from the physical eye united the soul and its object in similar direction and function to the intellect's union with intelligible truths in spiritual vision. 92 Profoundly influenced by Neoplatonic epistemology, Augustine built an 'enormous apparatus of metaphorical language' to work out the implications of the visual model of illumination. 93 The embodied experience of vision provided the pedagogical model by which Augustine conceptualized mental functions and structured relationships between man and divinity.…”

Section: ' S O L I Lo Q U I a  ' S O L I Lo Q U Imentioning

confidence: 99%

Alfred's epistemological metaphors: eagan modes and scip modes

Wilcox¹

2006

Anglo-Saxon England

View full text Add to dashboard Cite

Alfred's epistemological metaphors: eagan modes and scip modes    King Alfred's translations successively develop the metaphors of eagan modes and scip modes to render the implicit and explicit psychological contexts of nautical and ocular images in their Latin source-texts. The increasing complexity and independence of the metaphorical modification evident in the Old English translations suggest the order in which Alfred translated and reveal his maturing conception of epistemology, particularly the theory of illumination. In Pastoral Care, Consolations of Philosophy, Metres of Boethius, and, especially, Soliloquies, the interplay of these psychosomatic metaphors functions not as rhetorical flourish or stylistic ornamentation but as a means for Alfred to model his inferences about epistemological phenomena.

show abstract

Vision: The Eye of the Body and the Eye of the Mind in Saint Augustine's "De trinitate" and "Confessions"

Cited by 52 publications

References 0 publications

Untitled

Untitled

Foucault, pastoral power, and optics

Alfred's epistemological metaphors: eagan modes and scip modes

Contact Info

Product

Resources

About