Untitled

Abstract

Santrauka. Straipsnio tikslas -nubrėžti apčiuopiamą kontūrą sinestezijos teologijoje tyrinėjimams. Kadangi pastaruosius keletą dešimtmečių labai intensyvėjo tiek juslių, tiek sinestezijos tyrimai, natūraliai kilo poreikis atpažinti ir artikuliuoti sinesteziją įvairiuose kultūros kloduose. Sinestezija teologijoje dar nėra išsamiai ir nuosekliai tyrinėta, tad šiame straipsnyje nubrėžiamos galimos tokio tyrimo gairės einant nuo juslių tyrimų, atveriant antropologinius jų pagrindus bei kultūrinę dinamiką, tuomet gvildenant dvasinių juslių tradiciją krikščioniškojoje teologijoje pradedant Origeno Aleksandriečio mąstymu ir peržvelgiant patristinę, viduramžių mistikų tradiciją bei atsigręžiant į XX a. dvasinių juslių doktrinos sugrįžimą į teologijos plotmę. Nuosekliai skiriamas dėmesys teologinės estetikos sinestezinėms prielaidoms. Remiantis šio tyrimo medžiaga, plėtojamas teologijos ir sinestezijos santykis pabrėžiant sinestezijos manifestacijų teologijoje savitumą. Reikšminiai žodžiai: sinestezija, teologija, krikščionybė, juslės, dvasinės juslės, estetika, teologinė estetika, patristika, viduramžių misticizmas. Sinestezija krikščioniškojoje teologijoje 168 ĮvadasSinestezija paprastai yra nusakoma kaip juslių vienovė sensorinio patyrimo akte, arba, pagal dabar įsitvirtinusį apibrėžimą, kaip vienos juslės modalumo perkėlimas į kitos juslės modalumą. Sinestezija sutinkama daugelyje kultūrinių reiškinių. Nuo XIX a. pabaigos per visą XX a. sinestezijos tyrimai intensyvėjo įvairiausiose srityse (estetika, literatūrologija, psichologija, neurofiziologija, juslių kultūrologija, juslių antropologija, juslių archeologija ir kt.) Pastarąjį dešimtmetį vyko ligšiolinių sinestezijos tyrimų sumavimas, tą rodo labai solidūs pirmą kartą istorijoje išleisti sinestezijos reiškiniui tyrinėti skirti veikalai, kaip antai sinestezijos enciklopedija, parengta ir išleista Oxforde. Iš nemenkos gausos šių ledinių derėtų paminėti bent keletą naujausių arba svariausių: John E. Harrison, ir kt.Jonathan Cohen, sumuodamas keleto dešimtmečių poslinkius sinestezijos tyrinėjimuose, pastebi, jog šis reiškinys vis dar mįslingas: "tai, kas yra sinestezija, žinoma menkai arba nežinoma iš viso". Tačiau net tokioje miglotoje paradigmoje įmanomos mokslinio įdirbio kryptys. Vieni autoriai ėmęsi sinestezijos apibrėžimų ir jų klasifikacijų, kiti jos formų įvairovės, sinestezijos kaip psichologinės prigimties reiškinio, įgimtumo ar įgytumo klausimo ir kt 1 .Tačiau sinestezija nėra lokaliai apribotas savitikslis nenuspėjamos prigimties sensorinio patyrimo atvejis, jis persmelkia įvairiausias žmogaus būties plotmes. Viena iš tokių plotmių yra religija, kur juslės atlieka ypatingą vaidmenį ir būtent religijos plotmėje šis yra griežtai reglamentuotas. Sinestezija kaip žmogaus juslyno natūrali raiška taip pat patenka į religijos teritoriją ir čia ją siekiama artikuliuoti pagal įvairiems laikotarpiams būdingą pačių juslių sampratą. Ypač subtilios ir originalios yra sinestezijos apraiškos krikščioniškoje teologijoje, kurioje jos rymo ant patristinės ir viduramžių teol...