Traumų dėl nukritimų ypatumai pagyvenusių žmonių grupėje Lietuvoje

Abstract

Raktažodžiai: pagyvenę žmonės, traumos, nukritimai, sužalojimų prevencija. SantraukaTirti pagyvenę (65+) Lietuvos žmonės, kurie gydė-si stacionare dėl patirtos traumos nukritus. Taikyta apklausa raštu, analizuota 312 užpildytų anketų. Apklausoje pateikti sociodemografiniai klausimai ir klausimai apie nukritimo vietą, laiką, priežastis, aplinkybes, sveikatos ypatumus, nukritimų prevenciją. Duomenys buvo statistiškai apdoroti SPSS 20.0 statistinių programų paketu. Taikytas chi kvadrato kriterijus. Statistiniam reikšmingumui patvirtinti pasirinktas reikšmingumo lygmuo p<0,05. Stacionare dėl traumų po nukritimo gydėsi reikš-mingai daugiau moterų, nei vyrų. Dauguma (95 proc.) stacionare dėl nukritimo gydytų pacientų gydėsi kaulų lūžius. 89,1 proc. pagyvenusių žmonių nukritimų įvyko patalpose. Namuose nukrito didžioji dauguma pacientų. Namuose 28 proc. nukritimų įvyko kambaryje, 21 proc. -vonios patalpoje, 19 proc. -koridoriuje, 14 proc. -ant laiptų ar laiptinė-je, 13 proc. -virtuvėje. Dažniausiai pagyvenę žmo-nės nukrenta ryte ir vakare. 24 proc. respondentų nukrito užkliuvę už kliūties, 23 proc. -paslydę ant šlapių, slidžių grindų, 20 proc. -prarado pusiausvyrą eidami lygiu pagrindu. 83 proc. pagyvenusio amžiaus žmonių nuolat vartoja kokius nors vaistus, 62 proc. turi regėjimo sutrikimų, 72 proc. turi kaulų-raumenų sistemos problemų, 41 proc. -klausos sutrikimų. Dauguma (71 proc.) nukentėjusiųjų nėra girdėję, nesidomi nukritimų prevencija. Nukritimų prevencija reikšmingai daugiau domisi moterys, nei vyrai. Daugiausia žinių apie sužalojimų, nukritimų prevenciją pacientai gauna iš žiniasklaidos ir medicinos ar sveikatos darbuotojų. 42 proc. pagyvenusių žmonių skiria laiko pasivaikščiojimui. Reguliariai daro mankštą tik 19,1 proc. pagyvenusių žmonių. ĮvadasPagyvenę žmonės yra tarp pažeidžiamiausių visuomenės grupių, tad jų sveikatos ir saugos klausimams turi būti skiriamas padidintas dėmesys. Mokslininkų nuomone, prognozuojama, kad iki 2050-ųjų metų gimstamumas Europoje didės nežymiai, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgės, tad senyvo amžiaus žmonių neišvengiamai daugės. Taigi svarbu užtikrinti pagyvenusių žmonių sveikatą ir sveikesnę senatvę [1].Europos regione 65 metų ir vyresnių žmonių mirčių nuo išorinių priežasčių struktūroje pirmauja savižudybės, kritimai ir eismo įvykiai, be to, pagyvenusių žmonių mirtingumas nuo sužalojimų yra didesnis nei kitose amžiaus grupėse [1,5]. Dėl sveikatos problemų ir regėjimo, eisenos bei pusiausvyros sutrikimų vyresni nei 65 metų žmonės dažniau patiria traumas negu jaunesni. Be to, dėl osteoporozės ir prastos sveikatos jų traumos paprastai sunkesnės, dažniau sukelia mirtinas komplikacijas, po jų ilgiau sveikstama [6]. Pablogėjęs regėjimas, klausa, eisenos bei pusiausvyros sutrikimai, osteoporozė sąlygoja pagyvenusių žmonių sužalojimų gausą [7]. Tyrimai, nagrinėjantys pagyvenusių žmonių sveikatą, mirčių, susirgimų ir sužalojimų priežastis ir jų prevencijos būdus, įgalina stiprinti pagyvenusių žmonių sveikatą, saugą, ge-

Pagyvenusių žmonių kritimai: rizikos veiksniai ir prevencijos galimybės

“…Dauguma pagyvenusių žmonių nukritimų įvyksta patalpose, namuose [23,26]. Pagrindiniai kritimų rizikos veiksniai namuose -siauri laiptai, laiptai, turintys keturis ir daugiau laiptelių, laiptai, prie kurių nėra pritvirtinti turėklai, slidūs paviršiai ir netinkamas apšvietimas [27].…”

“…Šiuos sutrikimus gali lemti: paslydimas, suklupimas, susi dūrimas ar fizinė sąveika su judančiais ar nejudančiais daik tais aplinkoje [3]. Tyrimai rodo, kad pagyvenę žmonės mažai mankštinasi, ne visi pakankamai skiria dėmesio fizinio aktyvumo veikloms [26]. Be to, atliekant mokslinius tyrimus paaiškėjo, kad pagyvenę žmonės neturi pakankami informacijos apie nukritimų prevencijos galimybes bei prevencines priemones, padedančias išvengti sužalojimų [23,26].…”

“…Nukritimų prevencijai tinka taikyti pagrindinius sužalo-jimų prevencijos būdus: švietimą/mokymą/informavimą, saugios aplinkos kūrimą bei teisines priemones. Nukritimų prevencijai svarbus saugios namų aplinkos kūrimas, kritimų riziką didinančių veiksnių šalinimas, saugos įrenginių, laikiklių taikymas namuose, konsultavimasis su sveikatos ir medicinos darbuotojais [26]. Aukšto ekonominio lygio šalyse jau eilę metų pagyvenusių žmonių sužalojimų prevencija, o ypač nukritimų ir traumų namuose profilaktika ir saugos stiprinimas, yra svarbi visuomenės sveikatos stiprinimo sritis.…”

“…Norint vykdyti efektyvią kritimų prevenciją svar-bu atkreipti dėmesį į galimas kliūtis, tokias kaip: nepakankamos žinios, nepalaikomos galimų prevencinių priemonių nuostatos, kliūtys, saugios aplinkos kūrimui, nepakankama socialinė parama, resursų bendruomenėje stoka [26]. Priemonės šioms kliūtims panaikinti galėtų būti tokios: nemokamos informacijos ir tinkamų nuostatų pateikimas, pagalba montuojant saugius gaminius, kuriant saugią aplinką.…”