No abstract

SummaryChildren leisure time is usually decided by their immediate environment, i.e. their family. Therefore, leisure activities which are designed in a family and which enable children to discover pleasant experiences and motivate them to care of their own health are of extreme importance. The aim of the study was to highlight the peculiarities of the organization of leisure time activities in a family for elementary school students in the context of health education. The respondents of the study were 614 elementary school students from eight Western Lithuania schools and 604 of their parents. The study has shown that elementary school students rate their health more favourably than their parents. Almost half of the respondents-children (42.7%) have rated their health as very good and around the same number of children (45.3%) have rated it as good. One fifth of respondents-parents (20.7%) have rated the health of their children as very good and more than half of parents (62.3%) have said that the health of their children is good. The opinion of parents and their children on the issue of the time allocated for leisure activities has been discovered as being similar. Respondentschildren indicate that on weekdays their leisure time averages to 2.4 hours/day and at the weekends to 4.3 hours/day. Respondents-parents indicate that children's leisure time on weekdays lasts for 2.2 hours/ day, and at the weekends it reaches 4.4 hours /day. It has been revealed that the longer the leisure time the children have, the better their health is. The majority of children (78%) believe that they have enough leisure time. Those, who assume that they do not have enough leisure time, and those, who are undecided, make almost one-fourth (24%). A third of elementary school students enjoy physically active forms of leisure time activities (going in for sports) while about a half of respondents-children prefer passive forms

Vaikų mitybos įpročiai formuojasi šeimoje, nes vaikų mitybą lemia šeimos mitybos įpročiai. Ugdant mokinių sveikos mitybos įpročius svarbus tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas. Darbo tikslas – atskleisti pradinių klasių mokinių mitybos namuose ir mokykloje ypatumus. Taikyta apklausa raštu. Tyrimas atliktas keturiolikoje Vakarų Lietuvos mokyklų. Apklausoje dalyvavo 490 3-4 klasių mokinių. Nustatyta, kad tik apie trečdalis pradinių klasių mokinių valgo 3 ir tiek pat 4 kartus per dieną. Dešimtadalis vaikų laikosi mitybos rekomendacijų ir valgo 5 kartus per dieną. Pusryčius visada valgo šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų, pietus ir vakarienę visada valgo didesnė mokinių dalis. Darbo dienomis mokyklos valgykloje pietauja daugiau kaip pusė apklaustųjų. Pusryčiams mokiniai dažniausiai renkasi sumuštinius, košes, bandeles, pietums – mėsą, bulves, sriubą, žuvį, o vakarienei – vaisius, virtus arba keptus bulvių gaminius ir mėsą. Šokoladinius saldainius ir traškučius kaip užkandį renkasi dažniau berniukai negu mergaitės. Jie dažniau nei mergaitės valgo picas, dešrainius ir saldumynus. Valgydami mokyklos valgykloje, pusė apklaustųjų renkasi tik antrą patiekalą ir beveik tiek pat mokinių renkasi sriubą ir antrą patiekalą. Apie pusė apklaustųjų kartais su tėveliais kalbasi apie sveiką mitybą ir šeimose patys augina daržoves, vaisius. Apie trečdalis mokinių dažnai arba kartais su tėvais gamina sveiko maisto patiekalus ir perka ekologiškus produktus.

Raktažodžiai: pagyvenę žmonės, traumos, nukritimai, sužalojimų prevencija. SantraukaTirti pagyvenę (65+) Lietuvos žmonės, kurie gydė-si stacionare dėl patirtos traumos nukritus. Taikyta apklausa raštu, analizuota 312 užpildytų anketų. Apklausoje pateikti sociodemografiniai klausimai ir klausimai apie nukritimo vietą, laiką, priežastis, aplinkybes, sveikatos ypatumus, nukritimų prevenciją. Duomenys buvo statistiškai apdoroti SPSS 20.0 statistinių programų paketu. Taikytas chi kvadrato kriterijus. Statistiniam reikšmingumui patvirtinti pasirinktas reikšmingumo lygmuo p<0,05. Stacionare dėl traumų po nukritimo gydėsi reikš-mingai daugiau moterų, nei vyrų. Dauguma (95 proc.) stacionare dėl nukritimo gydytų pacientų gydėsi kaulų lūžius. 89,1 proc. pagyvenusių žmonių nukritimų įvyko patalpose. Namuose nukrito didžioji dauguma pacientų. Namuose 28 proc. nukritimų įvyko kambaryje, 21 proc. -vonios patalpoje, 19 proc. -koridoriuje, 14 proc. -ant laiptų ar laiptinė-je, 13 proc. -virtuvėje. Dažniausiai pagyvenę žmo-nės nukrenta ryte ir vakare. 24 proc. respondentų nukrito užkliuvę už kliūties, 23 proc. -paslydę ant šlapių, slidžių grindų, 20 proc. -prarado pusiausvyrą eidami lygiu pagrindu. 83 proc. pagyvenusio amžiaus žmonių nuolat vartoja kokius nors vaistus, 62 proc. turi regėjimo sutrikimų, 72 proc. turi kaulų-raumenų sistemos problemų, 41 proc. -klausos sutrikimų. Dauguma (71 proc.) nukentėjusiųjų nėra girdėję, nesidomi nukritimų prevencija. Nukritimų prevencija reikšmingai daugiau domisi moterys, nei vyrai. Daugiausia žinių apie sužalojimų, nukritimų prevenciją pacientai gauna iš žiniasklaidos ir medicinos ar sveikatos darbuotojų. 42 proc. pagyvenusių žmonių skiria laiko pasivaikščiojimui. Reguliariai daro mankštą tik 19,1 proc. pagyvenusių žmonių. ĮvadasPagyvenę žmonės yra tarp pažeidžiamiausių visuomenės grupių, tad jų sveikatos ir saugos klausimams turi būti skiriamas padidintas dėmesys. Mokslininkų nuomone, prognozuojama, kad iki 2050-ųjų metų gimstamumas Europoje didės nežymiai, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgės, tad senyvo amžiaus žmonių neišvengiamai daugės. Taigi svarbu užtikrinti pagyvenusių žmonių sveikatą ir sveikesnę senatvę [1].Europos regione 65 metų ir vyresnių žmonių mirčių nuo išorinių priežasčių struktūroje pirmauja savižudybės, kritimai ir eismo įvykiai, be to, pagyvenusių žmonių mirtingumas nuo sužalojimų yra didesnis nei kitose amžiaus grupėse [1,5]. Dėl sveikatos problemų ir regėjimo, eisenos bei pusiausvyros sutrikimų vyresni nei 65 metų žmonės dažniau patiria traumas negu jaunesni. Be to, dėl osteoporozės ir prastos sveikatos jų traumos paprastai sunkesnės, dažniau sukelia mirtinas komplikacijas, po jų ilgiau sveikstama [6]. Pablogėjęs regėjimas, klausa, eisenos bei pusiausvyros sutrikimai, osteoporozė sąlygoja pagyvenusių žmonių sužalojimų gausą [7]. Tyrimai, nagrinėjantys pagyvenusių žmonių sveikatą, mirčių, susirgimų ir sužalojimų priežastis ir jų prevencijos būdus, įgalina stiprinti pagyvenusių žmonių sveikatą, saugą, ge-

Sveika gyvensena, jos veiksniai, sąsajos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis yra vienos aktualiausių nūdienos visuomenės sveikatos temų. Darbo tikslas buvo analizuoti suaugusių Klaipėdos miesto gyventojų fizinio aktyvumo ypatumus. Tyrimo metu buvo apklausti 1 062 Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojai, vyresni nei 18 metų amžiaus (574 moterys ir 488 vyrai). Naudota kvotinė atranka ir tiesioginio interviu (angl. Face-to-face) metodas. Duomenų analizei naudotas SPSS 21.0 programų paketas, taikytas χ2 kriterijus. Statistinis hipotezių reikšmingumas patvirtintas, kai p0,05. Tyrimas parodė, kad apie pusę klaipėdiečių (46,4 proc.) apie sveiką gyvenseną daugiausia žinių įgijo iš interneto. Per pastaruosius metus labai mažas skaičius (tik 7,3 proc.) gyventojų padidino savo fizinį aktyvumą dėl sveikatos. Dažniausiai klaipėdiečiai važinėja individualiu (48 proc.) ir viešuoju (43,5 proc.) transportu. Itin maža dalis gyventojų važiuoja dviračiu (1,3 proc. ) arba eina pėsčiomis (6,8 proc.). Apie pusę klaipėdiečių (47,8 proc.) dirba mišrų (stovimą + sėdimą) darbą, trečdalis (30,3 proc.) - sėdimą, penktadalis (20,5 proc.) – judamą darbą. Moterys daugiau dirba mišrų (sėdimą-stovimą) darbą, o vyrai – judrų ir sunkų fizinį darbą. Maža Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų dalis reguliariai sportuoja. Tik 13,4 proc. respondentų laisvalaikiu mankštinasi bent keturias dienas per savaitę. Net 45,5 proc. gyventojų visai nesimankština. Tiek vyrai, tiek moterys mankštinasi nepakankamai. Trečdalis respondentų teigia, kad nesportuoja dėl laiko stokos. Beveik pusė klaipėdiečių sportuoja namuose. Moterys mieliau sportuoja namuose, o vyrai – sporto klube, sporto salėje arba stadione.

COVID-19 pandemijos metu perėjimas prie nuotolinio mokymo(si) pakeitė universiteto studentų studijų aplinką ir veiklos pobūdį, pailgėjo darbo kompiuteriu laikas. Tuo laikotarpiu didėjo jaunų žmonių fizinis pasyvumas ir sė­dimos veiklos trukmė. Darbo tikslas − tirti universiteto studentų gyvenseną, darbo kompiuteriu aplinką ir fizinio aktyvumo ypatumus pandemijos metu. Tyrimas atliktas 2020 m., Lietuvos aukštosiose universitetinėse mokyklose, po pirmosios pandemijos bangos. Apklausoje dalyvavo 201 studentas: 98 vaikinai (48,8%) ir 103 merginos (51,2%). Taikytas Chi kvadrato (χ2) testas. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p≤ 0,05. Tyrimas atskleidė, kad 50,2% visų tirtų jaunų žmonių prie kompiuterio praleido 6-10 valandų per dieną, 35,8% – 3-5 valandas per dieną ir 11,9% – daugiau kaip 10 valandų per dieną. Per parą kompiuteriu panašų laiko kiekį dirbo ir vaikinai, ir mer­ginos. 68,7% studentų naudojosi nepatogiomis kėdė­mis, 68,2% – skundėsi nepakankamu kompiuterinio stalo plotu, 65,7% – nepakankama darbo erdve. 22,9% res­pondentų naudojo kompiuterį esant labai geram apšvie­timui, 55,2% – esant geram, 21,4% – esant vidutiniam apšvietimui. Dirbantys kompiuteriu studentai patyrė truk­dymus: 40,8% respondentų trukdė kiti žmonės, 21,4% – triukšmas, 37,8% – buvo trukdomi dėl kitų priežasčių. Daugiau negu pusė apklaustųjų patyrė kaklo, pečių ir nugaros srities skausmus. 10,9% studentų savo fizinę sveikatą vertino kaip labai gerą, 49,3% – gerą, 33,8% – vidutinę ir 6% – blogą. Tik 32,8% studentų teigė, kad turi pakankamai žinių apie fizinės veiklos poveikį sveikatai. Nedidelė dalis tirtų studentų (11,9 proc.) nurodė, kad jie mankštinosi ar sportavo bent 30 minučių kasdien, o 24,9 proc. – mankštinosi bent 30 minučių 2-3 kartus per savaitę, 23,4 proc. – 1 kartą per savaitę. 62,2 proc. jaunų žmonių sutiko, kad jie turėtų būti fiziškai aktyvesni. 37,8 proc. jaunų žmonių dirbdami kompiuteriu reguliariai darė pertraukas. 68 proc. studentų mieliau sportuotų kartu su bendraamžiais ir draugais, o 19 proc. – su šeimos nariais. Išvados. Pandemijos metu dauguma studentų prie kom­piuterio praleido daug valandų per dieną ir tik mažuma darė reguliarias pertraukas. Tirti jaunuoliai minėjo ne­tinkamą darbo įrangą ir darbo aplinką, dauguma kentė įvairių kūno vietų skausmus, nurodė, kad deda per mažai pastangų fiziniam aktyvumui ir fizinei veiklai didinti. Dauguma studentų norėtų mankštintis su bendraamžiais ir draugais. Tyrimo rezultatai parodė studentų sveikos gy­vensenos ugdymo, saugios ir sveikos darbo kompiuteriu aplinkos kūrimo ir fizinio aktyvumo skatinimo poreikį. Studentų informavimas apie fizinio aktyvumo poveikį sveikatai, jų motyvavimas būti fiziškai aktyvesniems ir patrauklesnės bei prieinamesnės fizinės veiklos organiza­vimas yra svarbūs veiksniai studentų sveikatai stiprinti.

Raktažodžiai: jaunimas, gyvensena, sveikatos stiprinimas, mityba, fizinis aktyvumas. SantraukaVieni pagrindinių sveikos gyvensenos elementų yra tinkama mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas. Tyrimo metu buvo analizuojami Vakarų Lietuvos jaunimo gyvensenos ypatumai. Tyrimas vyko 2012 metais. Taikyta anoniminė apklausa raštu. Apklausti 253 Klaipėdos universiteto studentai. Duomenys buvo statistiškai apdoroti SPSS 20,0 statistinių programų paketu. Taikytas χ 2 kriterijus. Statistinis hipotezių reikšmingumas patvirtintas, kai p≤ 0,05. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Vakarų Lietuvos vaikinai mankštinasi dažniau nei merginos. Taip pat daž-niau sportuoja didžiąją savo gyvenimo dalį mieste gyvenę jauni žmonės. Trečdalis (36 proc.) jaunų žmonių mankštinasi kelis kartus per mėnesį. Kelis kartus per savaitę sportuoja 39,9 proc. respondentų, kasdien mankštinasi tik 12,6 proc. jaunimo. Kasdien pusryčiauja apie pusę (57,3 proc.) jaunų žmo-nių. Apie pusę (51,8 proc.) jaunimo valgo tris kartus per dieną. Reikšmingų skirtumų tarp vaikinų ir merginų bei tarp miesto ir kaimo gyventojų pagal šiuos požymius nėra. Kasdien juodą duoną valgo tik 12,6 proc. jaunimo ir net 26,9 proc. -jos visai nevalgo. Kasdien saldumynus valgo penktadalis (20,6 proc.) tiriamųjų. Per savaitę 3-5 kartus daržoves valgo beveik pusė (46,7 proc.), o vaisius ir uogas -apie treč-dalis (34,3 proc.) jaunų žmonių. Beveik pusė (47,8 proc.) jaunimo negeria nesveikų gėrimų, o 37,2 proc. -nevalgo greito maisto produktų. Merginos valgo reikšmingai daugiau vaisių ir uogų, bet valgo ir daugiau saldumynų. Vaikinai dažniau vartoja kokakolą ir kitus nesveikus saldžius gazuotus gėrimus. Apie trečdalis (35,1 proc.) jaunų žmonių į arbatą/ kavą įsideda du šaukštelius cukraus, kaip ir panašiai tiek pat (32 proc.) -geria arbatą/kavą be cukraus. Kaime/rajone didžiąją gyvenimo dalį praleidę jauni žmonės į puodelį arbatos/kavos dedasi daugiau cu- VAKARŲ LIETUVOS JAUNIMO GYVENSENOS YPATUMAI Birutė Strukčinskienė, Sigitas Griškonis, Vaiva StrukčinskaitėKlaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas kraus, nei vaikinai ir merginos, gyvenantys mieste. Beveik pusė apklaustųjų (49,4 proc.) savo sveikatą vertino kaip gerą. Per pastaruosius 12 mėnesių nesirgo šiek tiek mažiau nei pusė (42,7 proc.) vaikinų ir merginų. Apie 60 proc. jaunų žmonių subjektyviai mano turintys pakankamai žinių apie sveiką gyvenseną. ĮvadasJauno žmogaus sveikata priklauso nuo aplinkos, gyvensenos, genetinių veiksnių. Šių dienų aktuali visuomenės sveikatos problema -lėtinių neinfekcinių ligų plitimasypač priklauso nuo gyvensenos ypatumų. Pagrindinės sveikos gyvensenos sudėtinės dalys yra: sveika mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, saugi aplinka, sužalojimų prevencija ir kt. [1]. Vieni pagrindinių sveikos gyvensenos elementų yra tinkama mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas, judesiai atlieka sveikatinimo, sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos vaidmenį [1]. Pagal E. Adaškevičienę (2004), dėl tinkamo fizinio aktyvumo mažėja sergamumas, gerėja savijauta, miegas, apetitas [2]. P...

The prevalence of scoliosis in the paediatric population is increasing every year. The treatment of idiopathic scoliosis in Lithuania is based on traditional physical therapy, and it is not always the most effective. Schroth method recently is widely globally used evidence-based conservative scoliosis treatment method. The aim of the study was to assess the effects of the Schroth method treatment for trunk muscles’ static endurance and spine mobility in girls with idiopathic scoliosis. The study was conducted in 2016-2017 at the Physical Medicine and Rehabilitation Centre, Children’s Hospital, Affiliate of Vilnius University Hospital Santaros Klinikos. In the study participated 50 girls aged 9-17 years with idiopathic scoliosis. The patients were divided into two groups: the study group (n = 25) and the control group (n = 25). Schroth treatment method for the study group and a traditional physiotherapy for the control group were used. For patients were applied 10 procedures of physiotherapy (for 30 minutes, 5 times a week). The study showed that trunk muscles’ static endurance results after rehabilitation were significantly higher in the study group than in the control group (p&lt;0.05). The analysis of the average changes in the results between the groups revealed that in the study group the results of abdominal muscles (16.08 s more), left side trunk muscles (6.98 s more), and right side trunk muscles (7.84 s more) had changed significantly. Results of spine mobility significantly improved in both groups after rehabilitation (p&lt;0.05). Trunk flexion amplitude estimated to have significantly greater improvement in the study group. The treatment using Schroth method had significantly improved the indicators of trunk muscles’ static endurance and mobility of the spine during spinal flexion. When compare the results inside the groups, the significant change was shown in the majority of spine and posture-related parameters in the study group. Special physiotherapy, especially Schroth method for children with idiopathic scoliosis have been shown to be an effective conservative treatment for scoliosis.