The Role of Clinical Guidelines in Medical Negligence Litigation: A Shift From the Bolam Standard?

Samanta, Ash; Mello, Michelle M.; Foster, C. Stephen; Tingle, John; Samanta, Jo

doi:10.1093/medlaw/fwl010

Cited by 65 publications

(39 citation statements)

References 0 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…If authoritative guidelines, underpinned by huge meta-analyses, unequivocally advocate practice A, it is hard to contend that practice B is responsible 6. A consequence of the evidence-based medicine revolution, to which we will return, is that the real reasons for clinical decisions are increasingly located in a vast, technical and inaccessible body of data.…”

Section: Paternalism and Clinical Negligence Claimsmentioning

confidence: 99%

The rebirth of medical paternalism: An NHS Trust v Y

Foster

2018

J Med Ethics

View full text Add to dashboard Cite

Over the last quarter of a century, English medical law has taken an increasingly firm stand against medical paternalism. This is exemplified by cases such as Bolitho v City and Hackney Health Authority, Chester v Afshar, and Montgomery v Lanarkshire Health Board. In relation to decision-making on behalf of incapacitous adults, the actuating principle of the Mental Capacity Act 2005 is respect for patient autonomy. The only lawful acts in relation to an incapacitous person are acts which are in the best interests of that person. The 2005 Act requires a holistic assessment of best interests. Best interests are wider than ‘medical best interests’. The 2018 judgment of the Supreme Court in An NHS Trust v Y (which concerned the question of whether a court needed to authorise the withdrawal of life-sustaining clinically administered nutrition/hydration (CANH) from patients in prolonged disorders of consciousness (PDOC)) risks reviving medical paternalism. The judgment, in its uncritical endorsement of guidelines from various medical organisations, may lend inappropriate authority to medical judgments of best interests and silence or render impotent non-medical contributions to the debate about best interests—so frustrating the 2005 Act. To minimise these dangers, a system of meditation should be instituted whenever it is proposed to withdraw (at least) life-sustaining CANH from (at least) patients with PDOC, and there needs to be a guarantee of access to the courts for families, carers and others who wish to challenge medical conclusions about withdrawal. This would entail proper public funding for such challenges.

show abstract

Section: Paternalism and Clinical Negligence Claimsmentioning

confidence: 99%

The rebirth of medical paternalism: An NHS Trust v Y

Foster

2018

J Med Ethics

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…2 More recently, many lawyers have made use of evidence-based guidelines to inform the required standard of care in medicolegal cases. Failure to follow mumps, measles, and rubella immunisation guidelines 3 and failure to follow National Institute for Health and Care Excellence guidelines in relation to anaesthetic practice have both been the basis of medical negligence claims. 4 Medical indemnity organisations recognise the medicolegal status of guidelines and advise doctors to be prepared to justify decisions and actions departing from nationally recognised guidelines.…”

Section: Medical Negligence and Guidelinesmentioning

confidence: 99%

Electronic ambulance chasing: patient records, guidelines, and the law

Marshall

2015

Br J Gen Pract

View full text Add to dashboard Cite

The adoption of new technologies can have unexpected consequences. The advent of the printing press helped spread the ideas of the Reformation. The creation of searchable electronic research databases led to the explosion in systematic reviews and meta-analysis that fuelled the growth of evidence-based medicine. The widespread use of electronic patient records in health care may have previously unforeseen consequences for medical litigation.

show abstract

“…NICE instituto išleistose nuorodose numatytas specialus skyrius "Rekomendacijos ir jų ryšys su įrodymais", kur standartų autoriai smulkiai aptaria, kokiu būdu pagal pateiktų tyrimų rezultatus suformuluota rekomendacija, apibūdinamos visos prielaidos, kuriomis buvo vadovaujamasi, kokie sutarimai tarp sudarytojų ir kaip jie buvo pasiekti 42 . Ši informacija -tiek tyrimų rezultatų pristatymas standarte, tiek problemų, susietų su rekomendacijos formulavimu, aptarimasnėra skirti tam, kad skaitydamas gydytojas juos tiesiog praleistų.…”

Section: Nevisiškas Rekomendacijos Atitikimas šIuolaikiniam Moksluiunclassified

Profesinių diagnostinių ir gydymo standartų privalomumo gydytojui problema (Kaip griežtai privalomi gydytojui profesiniai diagnostikos ir gydymo standartai)

Justickis

Aleksiūnienė²,

Šilys³

et al. 2014

Health Policy and Management

View full text Add to dashboard Cite

Santrauka Profesinis standartas (aprašas) yra administracinės teisės dokumentas, kuris apima rekomendacijas (nurodymus), reglamentuojančius gydytojų veiksmus, diagnozuojant ir gydant atskirus susirgimus bei jų grupes.Teisinė šių rekomendacijų prigimtis yra prieštaringa. Iš vienos pusės, jos yra teisės normos. Rekomendacijos nevykdymas gali užtraukti gydytojo administracinę, civilinę ar baudžiamąją atsakomybę. Iš kitos -šiose rekomendacijose paliepimas gydytojui išreiškiamas sąvokomis, kurios susiformavo medicinos praktikoje istoriškai ir nebūdingos teisės normoms apskritai ("indikuotina" ar "kontraindikuotina", "rekomenduojama" ar "nerekomenduojama", "gali būti naudinga", "turėtų būti atsižvelgta", "galėtų būti atsižvelgta" ir pan.) mokslinio pagrįstumo laipsnį (rekomendacijos klases). Parodoma, kad ir kiekvienos klasės viduje mokslinio pagrįstumo laipsnis tampa pagrindiniu kriterijumi, patikslinant ribą tarp rekomendacijos privalomumo ir gydytojo nuožiūros. Reikšminiai žodžiai: medicinos standartai, diagnostikos ir gydymo rekomendacijos, teisinis sveikatos apsaugos kokybės reguliavimas, reikalavimai medicinos standartams, sveikatos apsaugos priežiūros paslaugų kokybė. ĮvadasMedicinos standartai (aprašai) -tai teisės dokumentai, kurie kreipia (reglamentuoja) gydytojo veiklą, jam sprendžiant atskiras (tai yra su tam tikru susirgimu ar kita sveikatos problema susietas) diagnostikos, klinikines, prevencijos ir pan. problemas 1 . Standartą sudaro normos (rekomendacijos), kurios reglamentuoja gydytojų veiksmus, diagnozuojant, gydant, įspėjant atskirus susirgimus bei jų grupes 2 . Medicinos rekomendacijos, kaip ir visos teisės normos, įteisinamos įstatymo numatyta tvarka. Lietuvoje medicinos standartai įteisinami Sveikatos apsaugos ministro įsakymais ir skelbiami "Valstybės žiniose". Specialus sveikatos apsaugos ministro įsakymas papildomai nustato, kokių kitų (specialių ministro įsakymu nepatvirtintų) medicinos standartų turi laikytis gydytojas savo veikloje. Įsakyme nurodoma, kad "tais atvejais, kai nėra teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų metodikų ar tvarkos aprašų, rekomenduojama vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentais arba tarptautinių gydytojų profesinių draugijų 1 Justickis, V. ; Saladis, T. Medicinos standartai administracinės teisės sistemoje. Socialinių mokslų studijos. 2012, 4: 1063. 2 Reikia pažymėti, kad terminas "gydytojo profesinis standartas" dar nėra galutinai nusistovėjęs. Žr. Justickis, V.; Saladis, T., supra note 1, p. 1063-1083.

show abstract

The Role of Clinical Guidelines in Medical Negligence Litigation: A Shift From the Bolam Standard?

Cited by 65 publications

References 0 publications

The rebirth of medical paternalism: An NHS Trust v Y

The rebirth of medical paternalism: An NHS Trust v Y

Electronic ambulance chasing: patient records, guidelines, and the law

Profesinių diagnostinių ir gydymo standartų privalomumo gydytojui problema (Kaip griežtai privalomi gydytojui profesiniai diagnostikos ir gydymo standartai)

Contact Info

Product

Resources

About