The Emotion Regulation Index for Children and Adolescents (ERICA): A Psychometric Investigation

MacDermott, Sean; Gullone, Eleonora; Allen, J. Sabura; King, Neville J.; Tonge, Bruce John

doi:10.1007/s10862-009-9154-0

Cited by 91 publications

(81 citation statements)

References 44 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Previously, the test-retest reliability for the overall ERICA for older adolescents has been noted as .83 and the Cronbach's alpha as .75 (MacDermott et al, 2010). We found interitem reliabilities of α = .78 for the overall ERICA, α = .56 for emotional self-awareness, α = .73 for emotional self-control, and α = .66 for situational awareness.…”

Section: Emotion Regulationsupporting

confidence: 46%

Trait Emotion, Emotional Regulation, and Parenting Styles

Herzog

Hill-Chapman²,

Hardy³

et al. 2015

JEDP

View full text Add to dashboard Cite

The present study investigated relations among parenting styles and emotion regulation, trait emotion, and general well-being among 153 emerging adults. Two path models were tested, finding that parenting styles contributed to multiple pathways to emotional regulation. As expected, not only did participants who reported high levels of authoritative parenting endorse high levels of positive emotion, they also reported lower levels of emotional control and emotional self-awareness. These low levels were, in turn, associated with emotional well-being. Permissive parenting positively predicted negative emotion. Because authoritarian parenting did not directly predict trait emotion, a closer examination was conducted, showing that outcomes associated with this parenting style depended upon self-reported emotional control and trait emotion. The findings suggest that the effects of authoritarian parenting depend upon the emotional climate established in the family, a factor that may help to explain variability in outcomes for children of authoritarian parents depending upon socioeconomic status and ethnicity.

show abstract

Section: Emotion Regulationsupporting

confidence: 46%

Trait Emotion, Emotional Regulation, and Parenting Styles

Herzog

Hill-Chapman²,

Hardy³

et al. 2015

JEDP

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Smurto patyrimas artimoje aplinkoje sutrikdo ne tik vaiko saugumo jausmą, bet gali nepalankiai veikti emocijų reguliacijos raidą (3), t. y. gebėjimą patirti įvairias emocijas, stebėti ir vertinti emocines reakcijas, kontroliuoti (padidinti ar sumažinti) patiriamos emocijos intensyvumą ir trukmę (7,8). Sėkmingam vaikų emocijų reguliacijos gebėjimų įgijimui yra itin svarbi jų patirtis artimuose santykiuose, kuriuose vaiką prižiūrintys suaugusieji užtikrina tiek fizinį, tiek emocinį saugumą, o vaikas tame santykyje su suaugusių pagalba turi galimybes mokytis pažinti ir reguliuoti savo emocijas.…”

Section: įVadasunclassified

“…Emocijų reguliacija yra sudėtinis procesas, kuris gali vykti tiek sąmoningai, valingai, tiek automatiškai (7,8). Ją detaliau galima apibūdinti per tris komponentus: emocijų kontrolė (pasireiškia kaip socialiai netinkamų emocinių…”

Section: įVadasunclassified

“…Ją detaliau galima apibūdinti per tris komponentus: emocijų kontrolė (pasireiškia kaip socialiai netinkamų emocinių SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 3, p. 11-17 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.032 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH išraiškų nebuvimas), emocijų supratimas (emocijų atpažinimas ir lankstumas, teigiamo afekto pastiprinimas bei neigiamo afekto silpninimas), situacinis atsakas (socialinis jautrumas ir tinkamas emocinis reagavimas socialinėse situacijose) (7). Emocijų reguliacija taip pat atsiskleidžia per reguliacijos strategijų naudojimą: pavyzdžiui, situacijos pervertinimą (situacija, galimai sukelianti emocijas, yra iš naujo įvertinama tokiu būdu, kad jos emocinis poveikis būtų mažesnis) ir emocijų slopinimą (emocinis atsakas yra susilpninamas sustabdant emocijų išraišką) (8).…”

Section: Vilniaus Universiteto Medicinos Fakulteto Psichiatrijos Klinikaunclassified

“…Smurtas prieš vaiką apibrėžiamas kaip tyčinė emocinė, fizinė ar seksualinė žala arba tokios žalos grėsmė. Vaiko nepriežiūra (apleistumas) taip pat yra viena smurto rūšių, kuri apibūdinama kaip nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai (6).Smurto patyrimas artimoje aplinkoje sutrikdo ne tik vaiko saugumo jausmą, bet gali nepalankiai veikti emocijų reguliacijos raidą (3), t. y. gebėjimą patirti įvairias emocijas, stebėti ir vertinti emocines reakcijas, kontroliuoti (padidinti ar sumažinti) patiriamos emocijos intensyvumą ir trukmę (7,8). Sėkmingam vaikų emocijų reguliacijos gebėjimų įgijimui yra itin svarbi jų patirtis artimuose santykiuose, kuriuose vaiką prižiūrintys suaugusieji užtikrina tiek fizinį, tiek emocinį saugumą, o vaikas tame santykyje su suaugusių pagalba turi galimybes mokytis pažinti ir reguliuoti savo emocijas.…”

unclassified

See 2 more Smart Citations

Suvoktas Smurto Patyrimas, Emocijų Reguliacija Ir Somatiniai Sunkumai Ankstyvojoje Paauglystėje

Gervinskaitė-Paulaitienė¹,

Baškytė²,

Čėnaitė³

et al. 2017

Sveikatos Mokslai

View full text Add to dashboard Cite

Raktažodžiai: nepalankios vaikystės patirtys, smurtas, nepriežiūra, ankstyvoji paauglystė, emocijų reguliacija, somatiniai skundai Santrauka Smurtas prieš vaikus yra pasaulinė visuomenės sveikatos problema, siejama su skirtingomis nepalankiomis pasekmėmis, tarp jų ir prasta emocijų reguliacija, psichosomatiniais nusiskundimais. Vis dėlto šios sąsajos ankstyvojoje paauglystėje dar per menkai suprastos. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti suvokto smurto patyrimo vaikystėje ir emocijų reguliacijos bei somatinių skundų sąsajas ankstyvojoje paauglystėje. Tyrime dalyvavo 565 12-14 metų paaugliai, kurie užpildė Vaikystės patirčių klausimyną (VPK), Emocijų reguliacijos indeksą vaikams ir paaugliams (ERICA), Emocijų reguliacijos klausimyną vaikams ir paaugliams (ERQ-CA), 11-18 metų jaunuolio savęs vertinimo lapą . Šio tyrimo rezultatai atskleidė, jog 23,7% dalyvių nurodė patyrę smurtą, 7,7% paauglių turėjo į rizikos grupę patenkančių somatinių sunkumų. Paaugliai, kurie nurodė patyrę smurtą vaikystėje, pasižymėjo prastesne emocijų reguliacija, didesniu polinkiu į emocijų slopinimą, rečiau naudojo situacijos pervertinimą kaip emocijų reguliacijos strategiją, pasižymėjo dažnesniais somatiniais skundais nei smurto nepatyrę paaugliai. Jaunesnieji paaugliai, kurie turėjo somatinių sunkumų, taip pat pasižymėjo prastesne emocijų reguliacija. Daugiau patyrusių nei nepatyrusių smurtą paauglių turėjo labai ryškių somatinių skundų be aiškios medicininės priežasties. Suvoktas smurto patyrimas, prastesnė emocijų kontrolė, prastesnis emocijų supratimas ir rečiau naudojamas emocijų slopinimas prognozavo didesnius jaunesniųjų paauglių somatinius skundus. SUVOKTAS SMURTO PATYRIMAS, EMOCIJŲ ĮvadasSmurtas prieš vaikus yra viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje, siejama su nepalankiomis pasekmėmis vaiko raidai ir sveikatai (1-3). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO), beveik ketvirtadalis suaugusiųjų nurodo vaikystėje patyrę fizinį smurtą, 36 procentai nurodo patyrę emocinį smurtą (2). Lietuvoje smurto prieš vaikus problema taip pat aktuali: pagal vaikų mirtis dėl patirto smurto Lietuva pirmauja tarp Europos są-jungos šalių (4). Miestų ir rajonų vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, 2016 m. užfiksuotas 2681 atvejis, kada iš viso nuo smurto galimai nukentėjo 2474 vaikai (0,5 % visų Lietuvoje gyvenančių vaikų) (5), tačiau gali būti, jog nemenka dalis smurto prieš vaikus atvejų yra neatpažįstama ir nepatenka į specialistų akiratį. Smurtas prieš vaiką apibrėžiamas kaip tyčinė emocinė, fizinė ar seksualinė žala arba tokios žalos grėsmė. Vaiko nepriežiūra (apleistumas) taip pat yra viena smurto rūšių, kuri apibūdinama kaip nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai (6).Smurto patyrimas artimoje aplinkoje sutrikdo ne tik vaiko saugumo jausmą, bet gali nepalankiai veikti emocijų reguliacijos raidą (3), t. y. gebėjimą patirti įvairias emocijas, stebėti ir vertinti emocines reakcijas, kontro...

show abstract

Late‐adoptions in adolescence: Can attachment and emotion regulation influence behaviour problems? A controlled study using a moderation approach

Pace

Folco

Guerriero

2017

Clin Psychology and Psychoth

View full text Add to dashboard Cite

A growing body of research suggests that, compared to normative adolescence, adoptive adolescence could be considered a specific risk condition characterized by more psychiatric problems, attachment insecurity, and emotional regulation difficulties as consequences of negative experiences in preadoption relationships. The current study explores (a) a moderation model of adoption status on the association between attachment representations (secure, dismissing, preoccupied, and disorganized) and behavioural problems and (b) a moderation model of adoption status on the association between emotion regulation processes (cognitive reappraisal and expressive suppression) and behavioural problems. Both the moderation models were controlled for verbal skills. Forty-six adopted adolescents and a control group of 34 nonadopted peers (12-16 years old) living with both their biological parents were assessed using the Friends and Family Interview, the Emotion Regulation Questionnaire for Children and Adolescents, the Child Behaviour Check List 6-18, and the verbal subtests of the Wechsler Intelligence Scale for Children, the latter as control measure. Results showed that adoption status (but not attachment) positively predicted externalizing and total behaviour problems, whereas attachment disorganization (but not adoption status) positively predicted internalizing problems in both group. Moreover, low cognitive reappraisal had a negative impact on externalizing problems only for adopted adolescents, but not for nonadopted youths. The clinical implications of these findings are discussed in order to enhance effective intervention with adopted adolescents and their parents.

show abstract

The Emotion Regulation Index for Children and Adolescents (ERICA): A Psychometric Investigation

Cited by 91 publications

References 44 publications

Trait Emotion, Emotional Regulation, and Parenting Styles

Trait Emotion, Emotional Regulation, and Parenting Styles

Suvoktas Smurto Patyrimas, Emocijų Reguliacija Ir Somatiniai Sunkumai Ankstyvojoje Paauglystėje

Late‐adoptions in adolescence: Can attachment and emotion regulation influence behaviour problems? A controlled study using a moderation approach

Contact Info

Product

Resources

About