Premenstrual Dysphoric Disorder: Epidemiology and Treatment

Hantsoo, Liisa; Epperson, C. Neill

doi:10.1007/s11920-015-0628-3

Cited by 199 publications

(174 citation statements)

References 105 publications

Supporting

Mentioning

147

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Furthermore, the DSM-5 incorporated the concept of distress in addition to impairment due to PMDD symptoms. 15,37 Therefore, more stringent cutoffs for PSST should be evaluated in future studies in contrast to a structured diagnostic interview validated by the DSM-5. The correlations obtained in the present study between PSST and anxiety (BAI) as well as depressive symptom scores (PHQ-9) indicate that the PSST has adequate convergent/discriminant validity.…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

Validation of the Brazilian Portuguese version of the Premenstrual Symptoms Screening Tool (PSST) and association of PSST scores with health-related quality of life

Câmara

Köhler

Frey

et al. 2016

Rev. Bras. Psiquiatr.

View full text Add to dashboard Cite

Objective: To develop and validate a Brazilian Portuguese version of the Premenstrual Symptoms Screening Tool (PSST), a questionnaire used for the screening of premenstrual syndrome (PMS) and of the most severe form of PMS, premenstrual dysphoric disorder (PMDD). The PSST also rates the impact of premenstrual symptoms on daily activities. Methods: A consecutive sample of 801 women aged X 18 years completed the study protocol. The internal consistency, test-retest reliability, and content validity of the Brazilian PSST were determined. The independent association of a positive screen for PMS or PMDD and quality of life determined by the World Health Organization Quality of Life instrument-Abbreviated version (WHOQOL-Bref) was also assessed. Results: Of 801 participants, 132 (16.5%) had a positive screening for PMDD. The Brazilian PSST had adequate internal consistency (Cronbach's alpha = 0.91) and test-retest reliability. The PSST also had adequate convergent/discriminant validity, without redundancy. Content validity ratio and content validity index were 0.61 and 0.94 respectively. Finally, a positive screen for PMS/PMDD was associated with worse WHOQOL-Bref scores. Conclusions: These findings suggest that PSST is a reliable and valid instrument to screen for PMS/ PMDD in Brazilian women.Keywords: premenstrual dysphoric disorder; mood disorders; quality of life; premenstrual symptoms screening tool; psychiatry IntroductionFemale reproductive life events are often accompanied by physical and psychological challenges associated with a negative impact on women's functioning. 1 One such example is premenstrual syndrome (PMS), a cluster of recurrent physical, psychological, and emotional symptoms occurring during the late luteal phase and disappearing within a few days of the onset of menses. [2][3][4] As many as 80% of women experience at least one of the PMS symptoms 3,5,6 described in the ICD-10, 7 which include, but are not limited to, mild psychological discomfort, feelings of bloating and weight gain, breast tenderness, swelling of hands and feet, various aches and pains, poor concentration, sleep disturbances, and changes in appetite.Moderate to severe PMS affects 20-35% of women and may cause significant functional impairment and deterioration of interpersonal relationships. 1 In turn, the prevalence of premenstrual dysphoric disorder (PMDD), the most severe form of PMS, has been estimated to vary from 3-8% among women of reproductive age. PMDD is a cyclical disorder closely related to the menstrual cycle, disappearing during pregnancy and after menopause. 8 PMDD has deleterious effects on quality of life (QOL), [9][10][11][12] with a burden similar to that of dysthymia or major depressive disorder. 13,14 The definition of PMDD in both DSM-IV and DSM-5 is based upon a peri-menstrual pattern of at least one among four key affective symptoms (markedly depressed mood, feelings of hopelessness, or self-deprecating thoughts; marked anxiety, tension; marked affective lability; persistent anger or irritability, incr...

show abstract

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

Validation of the Brazilian Portuguese version of the Premenstrual Symptoms Screening Tool (PSST) and association of PSST scores with health-related quality of life

Câmara

Köhler

Frey

et al. 2016

Rev. Bras. Psiquiatr.

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…(d) Onset of sex differences in affective disorders and female-specific mood disorders at puberty. Ovarian hormones modulate brain neurochemistry, structure, and function (Shanmugan and Epperson, 2014;Hantsoo and Epperson, 2015). (e) Prenatal stress contributes to risk for diseases that exhibit sex differences across the life span (Goldstein et al, 2014).…”

Section: Sex Differences Related To Sex Chromosomes and Hormones Andmentioning

confidence: 99%

Sex as a Biological Variable: Who, What, When, Why, and How

Bale

Epperson

2016

Neuropsychopharmacol

120

View full text Add to dashboard Cite

The inclusion of sex as a biological variable in research is absolutely essential for improving our understanding of disease mechanisms contributing to risk and resilience. Studies focusing on examining sex differences have demonstrated across many levels of analyses and stages of brain development and maturation that males and females can differ significantly. This review will discuss examples of animal models and clinical studies to provide guidance and reference for the inclusion of sex as an important biological variable relevant to a Neuropsychopharmacology audience.

show abstract

“…Priešmenstruacinis sindromas (PMS) -tai visuma emocinių, elgesio, psichologinių ir neuropsichinių, medžiagų apykaitos, endokrininių ir fizinių simptomų, atsirandančių antroje menstruacijų ciklo fazėje ir išnykstančių joms prasidėjus [1]. Priešmenstruacinio sindromo terminas pirmą kartą buvo panaudotas K. Dalton ir R. Greene straipsnyje, publikuotame Britų medicinos žurnale 1953 metais [2].…”

Section: įVadasunclassified

Priešmenstruacinio Sindromo Paplitimas Tarp Hormoninę Kontracepciją Naudojančių Ir Nenaudojančių Moterų

Stankovskaja¹,

Bumbulienė²

2017

Sveikatos Mokslai

View full text Add to dashboard Cite

Raktažodžiai: priešmenstruacinis sindromas, dismenorėja, kontracepcijos būdai. ĮvadasPriešmenstruacinis sindromas (PMS) -tai visuma emocinių, elgesio, psichologinių ir neuropsichinių, medžiagų apykaitos, endokrininių ir fizinių simptomų, atsirandančių antroje menstruacijų ciklo fazėje ir išnykstančių joms prasidėjus [1]. Priešmenstruacinio sindromo terminas pirmą kartą buvo panaudotas K. Dalton ir R. Greene straipsnyje, publikuotame Britų medicinos žurnale 1953 metais [2]. 1989 metais Amerikos Psichiatrų Asociacijos (APA) parengtoje standartinių psichikos sutrikimų klasifikacijoje (DSM-IV) buvo nurodyti priešmenstruacinio disforinio sutrikimo (PMDS) diagnostikos kriterijai, kurie akcentavo sunkesnius emocinius ir elgesio sutrikimus, pasireiškian-čius liuteininės fazės metu bei sutrikdančius kasdienį gyvenimo ritmą [3]. Tai iniciavo "moderniąją" PMS erą ir tolesnius tyrinėjimus.PMS yra viena dažniausių sveikatos problemų tarp reprodukcinio amžiaus moterų. Remiantis pastarųjų metų duomenimis, kliniškai reikšmingo PMS paplitimas svyruoja nuo 12,6 proc. iki 31 proc., tuo tarpu 2-9 proc. vaisingo amžiaus moterų kenčia nuo PMDS [4][5].Nors PMS etiologija ir patogenezė nėra visiškai aiš-ki, teigiama, jog kai kurių moterų centrinė nervų sistema pernelyg jautriai reaguoja į ciklinius progesterono koncentracijos svyravimus. Minėta hipotezė paaiškina, kodėl kontracepciniai preparatai, slopininantys ovuliaciją, geba sėkmingai mažinti PMS/PMDS simptomus [6].Tyrimo tikslas: įvertinti hormoninės kontracepcijos įtaką priešmenstruacinio sindromo simptomams; nustatyti priešmenstruacinių simptomų paplitimą ir hormoninės kontracepcijos įtaką dismenorėjai. 25Tyrimo medžiaga ir metodai Vienmomentė apklausa atlikta 2016 metais, lapkričio -kovo mėnesiais Vilniuje, UAB ,,Gintarinė vaistinė". Tyrime, kuriam apsilankymas pas gydytoją ginekologą įtakos neturėjo, dalyvavo 202 moterys. Moteris suskirstėme į dvį amžiaus grupes -15-24 m. ir >25 m.Anketą sudarė dvi dalys. Pirmoji dalis buvo pildoma siekiant surinkti informaciją apie moters amžių, mėnesinių ciklo reguliarumą bei naudojamą kontracepcijos metodą (kontracepcinės tabletės, poodinis implantas, kontracepcinis pleistras, gimdos spiralė, makšties žiedas, prezervatyvai, kita). Siekiant palyginti gautus rezultatus, visas respondentes suskirstėme į dvį grupes -hormoninę kontracepciją naudojančias ir jos nenaudojančias. Antrąją dalį anketos sudarė eilė psichoemocinių (nerimas, irzlumas, nuotaikų kaita, depresija, verksmingumas, nemiga), vegetacinių (apetito padidėjimas, galvos skausmas, nuovargis, galvos svaigimas, širdies plakimas), sutrikusios medžiagų apykaitos (skysčių kaupimasis, svorio didėjimas, krūtų jautrumas ir skausmas, pilvo pūtimas) ir kitų PMS simptomų (aknė, vidurių užkietėjimas, viduriavimas

show abstract

Premenstrual Dysphoric Disorder: Epidemiology and Treatment

Cited by 199 publications

References 105 publications

Validation of the Brazilian Portuguese version of the Premenstrual Symptoms Screening Tool (PSST) and association of PSST scores with health-related quality of life

Validation of the Brazilian Portuguese version of the Premenstrual Symptoms Screening Tool (PSST) and association of PSST scores with health-related quality of life

Sex as a Biological Variable: Who, What, When, Why, and How

Priešmenstruacinio Sindromo Paplitimas Tarp Hormoninę Kontracepciją Naudojančių Ir Nenaudojančių Moterų

Contact Info

Product

Resources

About