Nėščiųjų diabeto nustatymo laiko ir metodų ryšys su akušerinėmis komplikacijomis

Abstract

Tyrimo tikslas. Įvertinti bei palyginti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdžiusių ir nėščiųjų diabetu (ND) sirgusių moterų ND nustatymo laiko ir metodų ryšį su nėštumo ir gimdymo eiga bei baigtimis. Tyrimo metodai. Retrospektyviojo tyrimo metu analizuoti 880 2020 m. gimdžiusių ir ND sirgusių moterų duomenys. Duomenys rinkti iš Gimdymų registro, Nėščiųjų kortelių (forma F113/a) bei Gimdymo istorijų (forma Nr. 096/1). Pagal ND diagnozavimo laiką ir metodą tiriamosios suskirstytos į dvi grupes: ND diagnozuotas pirmo antenatalinio vizito metu, kai veninės kraujo plazmos glikemija nevalgius ≥ 5,1 mmol/l (ankstyvos diagnozės grupė), arba atlikus GTM 24+0–28+6 nėštumo savaitę, kai rastas bent vienas patologinis glikemijos rodiklis: glikemija nevalgius 5,1–6,9 mmol/l, glikemija po 1 val., išgėrus 75 g gliukozės, ≥ 10,0 mmol/l, glikemija po 2 val. 8,5–11,0 mmol/l (vėlyvos diagnozės grupė). Rezultatai apdoroti ir susisteminti naudojantis „MO Excel“ ir „IBM SPSS Statistics 27.0“ programomis. Naudoti chi kvadrato (χ2) ir Stjudento (t) testai, rezultatai laikyti reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Ankstyvos ND diagnozės grupę sudarė 557 (63,3 proc.), vėlyvos diagnozės grupę – 323 (36,7 proc.) nėščiosios. Pirmą kartą nėščių ir gimdančių moterų dažniau nustatyta vėlyvos diagnozės grupėje (p = 0,049 ir p = 0,031). Ankstyvos diagnozės grupėje buvo daugiau nutukusių moterų (p = 0,047) ir kai KMI > 40 (p = 0,021). Ankstyvos diagnozės grupėje ND dažniau diagnozuotas priaugusioms < 11 kg (p = 0,002), vėlyvos diagnozės grupėje > 16 kg (p = 0,001). Glikemija nevalgius aukštesnė ankstyvos diagnozės grupėje (p = 0,017). Glikemija koreguota gyvensenos pokyčiais dažniau vėlyvos grupės moterims (p = 0,014), gyvensenos pokyčiais ir insulinoterapija – ankstyvos diagnozės grupės moterims (p = 0,007). Polihidramnionas ir preeklampsija dažniau nustatyta vėlyvos diagnozės grupės moterims (p = 0,010 ir p = 0,032). Per didelių pagal nėštumo laiką naujagimių daugiau pasitaikė vėlyvos diagnozės grupėje (p = 0,028). Makrosomija dažniau nustatyta vėlyvos diagnozės grupėje (p = 0,016). Gimdymas dažniau sužadintas vėlyvos diagnozės grupėje (p = 0,003). Išvados. ND dažniau nustatomas, atliekant GTM pirmą kartą nėščioms ir pirmą kartą gimdančioms moterims. Didesnis pregestacinis svoris ir KMI susijęs su ankstyva ND diagnostika bei insulinoterapijos poreikiu. Nėštumo ir gimdymo komplikacijas dažniau patiria nėščiosios, kurioms ND nustatytas vėlyvuoju laikotarpiu, atlikus GTM.