Multimodal neuromonitoring

Abstract

The goal of the intensive care management of a neurosurgical patient is to preserve adequate cerebral perfusion, oxygenation and metabolism in order to prevent secondary neurological injury. In preventing secondary neurological insults interventions must be started early. For many years conventional methods of neuromonitoring have proved their efficacy. However, their sensitivity in detecting subtle metabolic derangements in the real time manner is low and the valuable time for the appropriate treatment is lost. In recent years, there are numerous study data suggesting that implying of advanced neuromonitoring techniques can improve outcomes. Moreover, it helps to guide goal-directed therapy. Although data on advanced neuromonitoring are preliminary and mostly observational, the number of modern neurosurgical centers applying it as a standard is high. With the increasing technical possibilities, the concept of multimodal neuromonitoring is of increasing popularity. Multimodal neuromonitoring allows continuous real time assessment of cerebral perfusion, oxygenation, metabolism and global function which makes it attractive and promising in clinical practice.

Neuromarkerių S100b Ir Nse Reikšmė Vertinant Pacientų, Patyrusių Galvos Smegenų Traumą, Mirtingumo Ir Baigčių Prognozę

“…Be to, intensyviai tiriami smegenų neurotrofinis faktorius (BDNF), neurofilamentinis baltymas (NF), pagrindinis mielino proteinas (MBP), interleukinas-1 (IL-1), interleukinas-6 (IL-6), Tau baltymas, bet jie retai naudojami klinikinėje praktikoje. Tobulėjant medicinos tyrimams, dedamos pastangos atrasti idealų neurožymenį smegenų pažaidai nustatyti [17,[20][21][22]. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti neurožymenų S100B ir NSE įtaką prognozuojant mirtingumą ligoninėje ir ilgalaikį išgyvena-mumą.…”

Neuromarkeriai

“…Ekstraląstelinis S100B veikia kaip ląstelių proliferacijos ir migracijos stimuliatorius bei kaip apoptozės ir diferenciacijos inhibitorius (saugo neuronus nuo toksinio glutamato poveikio ir stimuliuoja jo sunaudojimą smegenų glijos ląstelėse) (7). Todėl manoma, kad šis baltymas dalyvauja smegenų, kremzlės ir griaučių skersaruožių raumenų vystymesi bei regeneracijoje, pavyzdžiui, astrocitų aktyvacijoje po CNS, neurodegeneracinių ligų metu, kardiomiocitų remodelecijoje po miokardo infarkto, taip pat melanomos bei gliomos genezėje (2,3,6,36).Tyrimai rodo, kad S100B koncentracija kraujyje ar likvore koreliuoja su CNS traumos sunkumu ir bloga baigtimi. Pradinė S100B koncentracija priklauso nuo traumos sunkumo, jo išsiskyrimas vyksta ir galima pastebėti apie 4 paras (7), todėl labai sunku nustatyti tikslią vertę, nuo kurios jau reikėtų tikėtis prastos baigties.…”

“…Tobulėjant mediciniams tyrimams stengiamasi atrasti idealų neuromarkerį smegenų sužalojimui įvertinti (1,6,7).…”

“…Glazgo komų skalė (GKS), Maršalo KT klasifikacija, vyzdžio reakcija į šviesą, intrakranijinė hipertenzija, galvos smegenų hipoperfuzija ir hipoksija -tradiciniai klinikiniai metodai, leidžiantys įvertinti ligos eigą ir galimus rezultatus. Neurochirurginės ir/arba neurologinės intensyviosios terapijos pacientui svarbu ne tik įver-tinti pirminį CNS pakenkimą, bet ir prognozuoti antrines komplikacijas, panaudojant biocheminius žymenis (1,6).…”

“…Tačiau sunku pilnai įvertinti pirminį smegenų sužalo-jimo mastą, nustatyti antrinius pažeidimus, todėl negalima vadovautis vien tik klinikiniu įvertinimu bei neurovizualiniais metodais, prognozuojant galutinius rezultatus (5,6). Biocheminiai žymenys laikomi paprastu ir greitu diagnostiniu metodu, kuris palengvina tikslinio gydymo paskyrimą ir jam reikalingų pagrindinių medicinos išteklių paskirstymą (5).…”