Darbo tikslas. Išanalizuoti sergančiųjų periferinių arterijų liga galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, atkreipiant dėmesį į išeminio insulto ir periferinių arterijų ligos ryšį. Tyrimo medžiaga ir metodai. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos, Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyriuose bei Anesteziologijos angiochirurgijos reanimacijoje 2017 m. vasarį – 2019 m. birželį tyrėme 28 ligonius (10 moterų, 18 vyrų), kurie sirgo periferinių arterijų liga ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimais. Tiriamųjų amžius – 49-87 metai (vidurkis – 73,2±1,9 metų). Vidutinė stacionarinio gydymo trukmė – 7,7 dienos. Palyginamąją grupę sudarė 11 lėtine galvos smegenų išemija sergančių asmenų. Visiems ligoniams atliktas bendrasis ir biocheminis kraujo tyrimas (fibrinogeno, C-reaktyvinio baltymo koncentracija kraujo serume, lipidograma), elektrokardiograma, konvencinė arteriografija. Kai kuriems nustatytas kulkšnies-žasto indeksas, esant indikacijų – atlikta galvos kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija. Statistinių duomenų vidurkių skirtumai vertinti Stjudento (Student) patikimumo kriterijumi t. Skirtumai laikyti statistiškai patikimi, kai p<0,05.
Rezultatai. Išanalizuoti galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, sergant periferinių arterijų liga. Praeinantis smegenų išemijos priepuolis buvo 9(32,1%) ligoniams, išeminis insultas – 5(17,9%), išeminio insulto padariniai – 14(50,0%). Nustatyta, kad, įvykus praeinančiam galvos smegenų išemijos priepuoliui, fibrinogeno ir C-reaktyvinio baltymo koncentracija kraujo serume nebuvo padidėjusi – atitinkamai 3,62±0,06 g/l ir 1,82±1,31 mg/l. Išeminio insulto atveju fibrinogeno kiekis kraujo serume buvo 5,25±0,8 g/l, sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija – 2,18±0,35 g/l (p<0,02). C-reaktyvinio baltymo kiekis kraujo serume, įvykus išeminiam insultui, buvo 70,67±41,11 mg/l, sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija – 2,02±0,43 mg/l (p>0,05). Kulkšnies-žasto indeksas ūminiu išeminio insulto periodu buvo 0,46±0,27. Praeityje išeminį insultą patyrusių ligonių fibrinogeno kiekis kraujo serume buvo 4,92±0,65 g/l, sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija – 2,18±0,35 mg/l (p < 0,01). C-reaktyvinio baltymo kiekis patyrusiems išeminį insultą praeityje buvo 57,99±36,05 mg/l, sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija – 2,02±0,43 mg/l (p > 0,05). Pateikti klinikiniai atvejai. Apžvelgta naujausia mokslinė literatūra apie periferinių arterijų ligą ir išeminį insultą, šių ligų derinį.
Išvados. 1. Periferinių arterijų liga yra išeminio insulto rizikos veiksnys. Ji dažnai susijusi su išeminiu insultu. 2. Išeminio insulto atveju ir patyrus išeminį insultą praeityje, sergančiųjų periferinių arterijų liga fibrinogeno koncentracijos kraujo serume padidėjimas, palyginus su lėtine galvos smegenų išemija sergančiųjų grupe, yra statistiškai patikimas. 3. Žemas kulkšnies-žasto indeksas rodo subklinikinę periferinių arterijų ligą ir insulto riziką. Esant asimptominei periferinių arterijų ligai, išeminio insulto prevencijai turi būti skiriami antiagregantai. 4. Išeminio insulto atveju sergančiųjų periferinių arterijų liga kulkšniesžasto indeksas yra ženkliai sumažėjęs ir atskleidžia didelę kartotinio insulto ir kraujagyslinių įvykių riziką. Kulkšnies-žasto indekso nustatymas patyrusiems išeminį insultą gali padėti atrinkti didelės rizikos ligonius, kuriems turi būti taikoma antrinė insulto prevencija.
