Nonspecific chronic low back pain and incapacity level: influence of walking
            performance

Carvalho, Alberito Rodrigo de; Bertor, Welds Rodrigo Ribeiro; Abico, Ricardo Massao; Brandl, Lana; Mattjie, Thiago Fernando; Andrade, Alexandro; Peyré‐Tartaruga, Leonardo Alexandre

doi:10.5935/1806-0013.20170030

Cited by 4 publications

(3 citation statements)

References 0 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Since pain is a subjective sensation, it is recognized that in CLBP, given its biopsychosocial etiology, not only the anatomopathological aspects but also the psychosocial ones contribute markedly to the dysfunctional scenery, generating distortions between the findings from quantifiable objective measurements and subjective measurements related to the perception of the impact of the disease on the individual (Carvalho et al, 2017;van Weering et al, 2011). Thus, it recognizes the need for continued research to better understand the link between psychosocial aspects and functional tasks in CLBP, considering the relevance of functionality for rehabilitation.…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Impact of poor prognostic risk for chronic low back pain on functionality and lumbopelvic stability: a cross-sectional observational study

Ludwig,

Hubner,

Barros

et al. 2024

CLCS

View full text Add to dashboard Cite

Internal load to deal with physical exercise demand depends on the psychophysical capacity. As psychosocial aspects affect patients suffering chronic low back pain (CLBP), we hypothesized that the higher the risk of poor prognosis, the lower the psychophysical capacity and, consequently, the worse the performance in functional tasks that involve walking. To verify the impact of the risk of poor prognosis of patients with CLBP on functional performance and physiological intensity (PI), representative of the task internal load, in a walking test and on lumbopelvic region static and dynamic stability. Cross-sectional observational study. Volunteers of both sexes, physically inactive, were divided into four groups according to the Start Back Screening Tool: control (CG) CLBP free, and low (LrG), medium (MrG), high (HrG) poor prognostic risk. The outcomes were static stability, with emphasis on the action of the transverse and multifidus muscles, and dynamic stability of the lumbopelvic region, both measured by a biofeedback pressure unit, as well as functional capacity, and physiological intensity in the 6-minute walk test. The GEE and complementary metrics (minimum detectable change and effect size) were used for statistical analysis. The sample consisted of 70 volunteers. The outcomes were proportionally affected by the risk of poor prognosis (the higher the risk, the worst performance) and the complementary metrics corroborated inferential statistics. The risk of poor prognosis negatively and proportionally impacts both the static and dynamic lumbopelvic stabilization capacity and the performance and the PI in walking of individuals with CLBP.

show abstract

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Impact of poor prognostic risk for chronic low back pain on functionality and lumbopelvic stability: a cross-sectional observational study

Ludwig,

Hubner,

Barros

et al. 2024

CLCS

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…However, for cases of CLBP, the biomedical model often categorizes them as non-specific, as the anatomical cause of pain may not always be evident. Specific classification is reserved for cases where the cause of pain or involvement of the peripheral nervous system is identifiable [5][6][7] .…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Association Between Two Classification Models of Chronic Painful Low Back Disorders, "Biomedical" and "Biopsychosocial"

Barros,

Suguiura,

Linzmeyer

et al. 2023

Var. Sci. - Ci. Saúde

View full text Add to dashboard Cite

Introduction: Chronic low back pain (CLBP) represents a complex condition. Although, by the biomedical model, biological signals and symptoms use to be the guide to both the diagnostic and prognostic, those does not correspond to the CLBP biopsychosocial etiology by ignoring the patient's beliefs and convictions about their pain. Objective: To examine the association between CLBP classification based on the biomedical model and the biopsychosocial model. Materials and methods: A retrospective cross sectional observational study. The study analyzed physiotherapeutic screening records obtained from an institutional research group. The classification of CLBP was determined using both the biomedical model and the biopsychosocial model. The biomedical model classified cases as specific or non-specific, while the biopsychosocial model categorized them as low, medium, or high risk for developing poor prognosis. The association between the two models was assessed using the Chi-squared test. Results: A total of 98 physiotherapeutic screening records were evaluated and classified as follows: non-specific and low risk (n=18); non-specific and medium risk (n=22); non-specific and high risk (n=23); specific and low risk (n=7); specific and medium risk (n=15); specific and high risk (n=13). The analysis revealed no significant association between the classifications according to the two models. Conclusion: The findings of this study suggest that the CLBP classification based on the biomedical model does not appear to be associated with the biopsychosocial classification. Further research and exploration are needed to better understand the complexities and potential interplay between these classification systems.

show abstract

“…Tai ne tik struktūriniai arba biomechaniniai, bet ir kognityviniai (asmens įsitikinimai ir požiūris, skausmo sureikšminimas ir jo įveikimo būdai), psichologiniai (baimė, depresija, nerimas), socialiniai (šeimos ir darbo problemos) veiksniai (Synnott et al, 2016;Tousignant-Laflamme et al, 2017). Užsienio autoriai teigia, kad pacientai, kurie skundžiasi lėtiniu apatinės nugaros dalies skausmu atlikdami fizines veiklas, pasižymi didesne judesių arba judėjimo baime, yra jautresni skausmui bei nerimauja, kad skausmas pasikartos (Carvalho et al, 2017;Wertli et al, 2017). Pastebėta, kad kasdienių judesių atlikimo vengimas dėl baimės susižeisti ir (arba) iššaukti didesnį skausmą ilgainiui sąlygoja šių pacientų fizinio aktyvumo sumažėjimą ir skausmo kartojimąsi (Tousignant-Laflammeet al, 2017).…”

unclassified

Funkcinių judesių poveikis asmenų, kurie jaučia lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą, funkcinio liemens pajėgumo ir judesio baimės rodikliams

Muntianaitė

Verbickaitė

Indriūnienė

et al. 2021

Reabilitacijos mokslai

View full text Add to dashboard Cite

Tyrimo pagrindimas. Žmonėms, kurie skundžiasi lėtiniu apatinės nugaros dalies skausmu atlikdami fizines veiklas, būdinga didesnė judėjimo baimė, jie jautresni skausmui bei nerimauja, kad skausmas pasikartos. Funkcinius judesius jie atlieka lėčiau nei sveiki asmenys. Tikslas – nustatyti funkcinių judesių poveikį žmonių, kurie jaučia lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą, funkcinio liemens pajėgumo, funkcinės negalios ir judesio baimės rodikliams. Metodai. Tyrime dalyvavo 34 tiriamieji, kurie jautė lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą. Buvo vertinama tiriamųjų skausmo intensyvumas, negalia, judesio baimė ir funkcinis liemens pajėgumas. Po tyrimo tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę (n = 17), kuriai buvo taikoma kineziterapijos pratimų programa liemens, dubens ir kojų tarpraumeninei koordinacijai gerinti ir tiriamąją (n = 17), kuri atliko tą pačią kineziterapijos programą ir papildomus funkcinius judesius. Rezultatai. Analizuojant tiriamųjų rezultatus prieš tyrimą ir po jo, gautas reikšmingas visų rodiklių pagerėjimas. Skausmo intensyvumas sumažėjo abiejose grupėse (p < 0,05), tačiau nesiskyrė palyginus tarp grupių (p > 0,05). Vertinant judesio baimę, nustatyta, kad tiriamosios grupės tiriamųjų kineziofobijos lygis sumažėjo reikšmingai labiau nei kontrolinės grupės (p < 0,05). Analizuojant Funkcinės negalios klausimyno duomenis paaiškėjo, kad abiejose grupėse funkcinė negalia sumažėjo vidutiniškai 4 ± 3,1 balo (p < 0,05). Tiriamosios grupės rezultatai statistiškai reikšmingai geresni nei kontrolinės, įvertinus funkcinį liemens pajėgumą testuose „Sėstis–stotis“ ir „Lenktis–tiestis“ (p < 0,05). Išvados. Funkciniai pratimai taikomi kartu su pratimais, kurie gerina liemens, dubens ir kojų tarpraumeninę koordinaciją, sumažina judesio baimę bei pagerina kai kurių funkcinių judesių atlikimą geriau nei taikant vien tik liemens, dubens ir kojų tarpraumeninę koordinaciją gerinančius pratimus asmenims, kurie jaučia lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą. Raktažodžiai: funkciniai judesiai, judesio baimė, apatinis nugaros skausmas.

show abstract

Nonspecific chronic low back pain and incapacity level: influence of walking performance

Cited by 4 publications

References 0 publications

Impact of poor prognostic risk for chronic low back pain on functionality and lumbopelvic stability: a cross-sectional observational study

Impact of poor prognostic risk for chronic low back pain on functionality and lumbopelvic stability: a cross-sectional observational study

Association Between Two Classification Models of Chronic Painful Low Back Disorders, "Biomedical" and "Biopsychosocial"

Funkcinių judesių poveikis asmenų, kurie jaučia lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą, funkcinio liemens pajėgumo ir judesio baimės rodikliams

Contact Info

Product

Resources

About