No abstract

Purpose of investigation is ascertain and evaluation of social health disorders of palliative patients, ill oncological diseases. Investigation was performed starting from April 2012 until April 2013. Population of investigation: 100 investigatives, who are palliative patients, ill on oncological diseases. The Karnofsky Performance Scale Index is lower than 50%. Results showed that family participates rarely by taking desicions of palliative help. In mostly cases a help get paliative patients, ill oncological diseases, who are of a younger age. Older patients do not have a person, who could help them, so they could share their worries and feelings and to be charmed. Oncological disease of patients of younger age is making stress to the family members more often than for family members of older patients. Patients of younger age have evaluated relations with family members, friends, neighbours with the highest rates, they would like to get more support from their family members.

Dvasingumas-visuotinai pripažinta, tačiau sunkiai apibrėžiama sąvoka 1. A. Narayanaswamy konkretizuoja ir išplečia dvasingumo sąvokos turinį išskirdamas šiuos požymius: asmens savastis ir gyvenimo principai, tiesos ir vertybių supratimas, gyvenimo prasmė ir tikslai, besąlygiška meilė, "manojo Aš" susietumas su "Kitu", susietumo su mistine, aukštesne galia, Dievu arba universumu prasmė ir kt. Autoriaus nuomone, įvertinti sergančiojo dvasinius poreikius padeda atsakymai į klausimus, ar paciento deklaruojamas tikėjimas yra paremtas veiksmais, ar pacientas įgyja ramybę ir vidinę stiprybę dėl dvasinių poveikių, ar pacientas turi aiškią savasties sampratą 2. Apskritai dvasingumas gali būti laikomas asmens įsipareigojimu laikytis aukštesnio principo, kuris kasdieniame gyvenime reiškiasi per etines normas arba institucionalizuotą, o kartais išeinantį ir iš / už jo ribų 3 religingumą; vis tik dvasingumas yra platesnis terminas negu religija 4. Neginčijama, kad ne kiekvienas žmogus mano esąs religingas, tačiau kiekviena žmogiška būtybė yra dvasinga 5. Dėmesys onkologinių ligonių dvasingumui ir dvasiniams poreikiams teikiant slaugos paslaugas sąlygoja aukštą priežiūros kokybę 6. Dvasingumo raišką ir dvasinius poreikius dažniausiai lemia sudėtingos žmogaus egzistencinės patirtys: gyvybei pavojingi susižeidimai, nepagydoma liga, moralinės traumos ir potrauminės būklės, dvasinė ir fizinė kančia, galiausiai-akistata su mirtimi. Lietuvoje kasmet užregistruojama iki 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, o su šia liga kiekvieną dieną gyvena dar apie 100 tūkst. šalies gyventojų 7. Ligos diagnozė keičia žmogiškąją egzistenciją iškeldama dvasinius poreikius, kurių užtikrinimas reikšmingas onkologine liga sergančiojo savijautai ir pasitenkinimui paslaugomis, mažesnio intensyvumo intervenciniam gydymui ir gydymo kaštų mažinimui, geresnei gyvenimo kokybei ir / ar net oriai gyvenimo pabaigai. Sergantis žmogus aktyviai bando surasti prasmę to, kas atsitiko jo kūnui, ir bando suderinti tai su pakitusia gyvenimo eiga 8. Šiuolaikiniai gydymo metodai, naujausios technologijos, farmacinės galimybės daug padeda nustatant ir gydant onkologines ligas, tačiau onkologine liga sergančiojo savijauta nėra vien tik faktas, kad sergu / nesergu, yra pakitimai / nėra pakitimų, gera / bloga 1

Raktažodžiai: paliatyvioji pagalba, sveikatos problemos. SantraukaOnkologinės ligos buvo ir išlieka svarbi visuomenės sveikatos problema visose pasaulio šalyse. Pasaulyje kasmet apie 9 milijonai žmonių suserga onkologinėmis ligomis [1]. Lietuvoje kasmet registruojama iki 14 tūkst. naujų vėžio atvejų. Net apie 50 proc. pacientų, susirgusių vėžiu, pagydoma, tačiau ši liga vis dar baugina viso pasaulio gyventojus. Gydytojams kelia nerimą didėjantis sergamumas vėžiu. Pagal sergamumą ir mirtingumą tarp visų onkologinių ligų vėžys užima trečią vietą. Tačiau piktybinių navikų diagnostika yra sunki, liga dažnai nustatoma pavėluotai. Problemos aktualumas yra tas, kad pirmą kartą besikreipiantiems pacientams nustatoma 25% užleisto vėžio. Todėl daugumai ligonių reikalinga paliatyvioji pagalba. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas. Lietuvoje 2009 m. sergančių širdies nepakankamumu buvo 23 822 pacientų. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Statistikos departamento duomenimis, pirmoje mirtingumo vietoje yra širdies ligos. Širdies ir kraujagyslių ligos sudaro ir vieną trečdalį neįgalumo priežasčių [2]. Tyrimas buvo vykdomas 2010 metų balandžio 1 d. -2011 metų balandžio mėnesio 30 d. Tyrimas vyko 5 palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse. Rezultatai parodė, paliatyvieji onkologiniai pacientai jautė labai stiprų skausmą, skausmas trukdė bendrai veiklai, nuotaikai, miegui ir gebėjimui vaikščioti. Onkologiniai pacientai teigia, kad ligoninėje efektyviai kovojama su skausmu. Jie nurodė: stipriai jaučia fizinį silpnumą, vargina bendras organizmo išsekimas ir jaučia ryškų nuovargį. Onkologiniams pacientams labiau išryškėjęs vėmimas, pykinimas. Lėtiniu širdies nepakankamu sergantys pacientai teigia, kad labiau jaučia dusulį, nemigą, ženklesnis kojų tinimas ir skausmas krūtinėje. PALIATYVIŲJŲ ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS IR LĖTINIU ŠIRDIES NEPAKANKAMUMU IV ST. SERGANČIŲ PACIENTŲ FIZINĖS PROBLEMOS ŽANETA VALIULIENĖ, ALVYDAS ŠEŠKEVIČIUS Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedra ĮVADAS Visi paciento poreikiai yra labai svarbūs, tačiau nė vieno iš jų negalima pradėti tenkinti, kol neišspręstos fizinės ir funkcinės sveikatos problemos (simptomai). D.Skorupskienė ištyrusi 75 pacientus nustatė, kad viena didžiausių baimės priežasčių yra ta, kad liga siejama su skausmu [1]. Nustatyta, kad vėžio diagnozės nustatymo metu skausmą kenčia net 20-50 proc. pacientų, o ligai išplitus, jų skaičius padidėja iki 75-80 proc. Pasaulyje kasdien nuo onkologinių ligų sukelto skausmo kenčia apie 4 mln. žmonių [3]. Skausmo malšinimas yra tik viena iš sudėtinių paliatyviojo gydymo ir slaugos sričių. Yra ir kiti išplitusio vėžio simptomai: dusulys, šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai, pragulos, kurie taip pat reikalauja kvalifikuoto gydymo ir slaugos [1]. Mokslinėje literatūroje pažymima, kad vėžiu sergantys asmenys miega prasčiau už sveikus subjektus [4]. O. Gronskaya-Palesh (2007) atliktas tyrimas atskleidė, kad 64 proc. moterų, sergančių krūties vėžiu, patiriamas skausmas turi įtakos miegui [5]. 2005m. atl...

Imunoprofilaktika yra viena svarbiausių užkrečiamųjų ligų valdymo priemonių. Siekiant suvaldyti skiepais val­domas infekcijas, būtina užtikrinti moksliniais įrodymais pagrįstą informaciją besiskiepijantiems. Slaugytojų funkcijų išplėtimas imunoprofilaktikos sri­tyje praplėtė jų žinias, susijusias su skiepų derinimu, ne­pageidaujamomis reakcijomis. Slaugytojų dalyvavimas imunoprofilaktikos procese neapsiriboja vien tik skiepi­jimo procedūra. Slaugytojai patys gali paskirti imuno­profilaktiką, pakviesti skiepytis, prisidėti prie mokslu pagrįstos informacijos apie skiepus sklaidos, nes yra pati­kimi atskirų bendruomenių partneriai. Tyrimai rodo, kad pacientai labai pasitiki medicinos personalo nuomone ir patarimais, paaiškinimu apie galimą šalutinį poveikį, kartais padeda apsispręsti dėl skiepijimo. Tyrimo tikslas − išanalizuoti slaugytojų vaidmenį imu­noprofilaktikos srityje. Nagrinėti penkių sveikatos įstaigų slaugytojų, turinčių skiepijimo patirties, veiksmai bei informacijos apie vak­cinaciją teikimas, skiepijimo vietos priežiūra. Nustatyta, kad 28,4 proc. (n=88) respondentų skiepija skirtingo amžiaus pacientus. 18,2 proc. slaugytojų buvo įtraukti į skiepijimus COVID-19 ligos pandemijos metu. Keturios sveikatos priežiūros įstaigos turi skiepų koordinatorius. 36,4 proc. respondentų prieš skiepijimą įvertina kon­traindikacijas, naudodami standartinį klausimyną, 13,6 proc. apklausia žodžiu. Penktadalis respondentų kon­traindikacijų vertinimą deleguoja gydytojui arba skie­pus koordinuojančiam sveikatos priežiūros darbuotojui. Dauguma respondentų išsamiai informuoja apie skiepo vietos priežiūros taktiką, daugiau nei pusė padeda paci­entui apsispręsti dėl vakcinacijos.