SANTRAUKAReikšminiai žodžiai: naujagimis, žindymas, veiksniai, turintys įtakos žindymui, naujagimiui palanki ligoninė. Tyrimo tikslas. Įvertinti, kokia yra žindymo praktika Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL), kokios dažniau pasitaikančios priežastys, kai reikalingas papildomas naujagimio maitinimas. Metodika. Atliktas prospektyvinis tyrimas, kurio metu vertinti veiksniai, turintys įtakos naujagimių maitinimui. Duomenys rinkti VMKL visų naujagimių, gimusių nuo 2015 m. rugsėjo iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai. Nagrinėjome, kokios priežastys dažniausiai nulėmė išnešiotų naujagimių mišrų maitinimą. Tyrime dalyvavo 2 893 naujagimiai. Duomenys apdoroti "Excel", SPSS17 programomis. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Rezultatai. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau buvo žindyti naujagimiai, gimę 37-41 gestacijos savaitę nei 34-36 savaitę (p < 0,001). Tarp gimusių per cezario pjūvio operaciją, taip pat naujagimių, kuriems buvo diagnozuota hipotrofija, hipoglikemija, įgimta infekcija, kurie buvo gydyti intensyviosios terapijos skyriuje ar gimė iš daugiavaisio nėštumo, buvo reikšmingai didesnė dalis išimtinai nežindytų naujagimių (p < 0,001). Įgimta paratrofija nebuvo statistiškai reikšminga ir nenulėmė mažesnės žindymo sėkmės. Išvados. 90,1 proc. VMKL gimusių natūraliais takais naujagimių išvyksta į namus išimtinai žindomi. Statistiškai reikšmingai buvo mažiau išimtinai žindytų naujagimių tarp tų, kurie sirgo hipoglikemija, įgimta hipotrofija. Tokie veiksniai, kaip neišne-šiotumas, daugiavaisis nėštumas ar cezario pjūvio operacija taip pat nulėmė dažniau pasirenkamą mišrų maitinimą. ABSTRACTKey words: newborn, breastfeeding, factors affecting breastfeeding, baby-friendly hospital. Objectives. Assess infant breastfeeding practice situation. Identify factors, which could influence breastfeeding. Methods. Prospective study. Data were collected in Vilnius city clinical hospital from September 2015 to August 2016. The study included 2,893 newborns. The data was analyzed using "Excel", SPSS17 programs. The results were statistically significant, if p < 0.05. Results. It was statistically significant, that newborn, who born 37-41 gestacion week were more often breastfed than who were born 34-36 week (p < 0,001). The success of breastfeeding depends on birth method, hypotrophy, hypoglycaemia, neonatal infection, multiple pregnancy, general condition (p < 0,001). Statistically significant correlation between paratrophy and breastfeeding have not received. Conclusions. There were 90,1 % of newborn who were born by natural path and exclusively breastfed. Statistically significant correlation between birth method, hypotrophy, hypoglycaemia, multiple pregnancy, general condition and supplementary feeding. Violeta DrejerienėVilniaus miesto klinikinė ligoninė Antakalnio g. 57, Vilnius
Santrauka. Įgimta odos aplazija yra retas įgimtas odos ir poodžio defektas, dažniausiai išsidėstęs naujagimio skalpo srityje. Žymiai rečiau šį odos defektą lydi kiti apsigimimai. Tikroji šio apsigimimo priežastis nežinoma. Šiame straipsnyje aprašomas įgimtos odos aplazijos, lydimos kitų apsigimimų – neužakusio šlapimo latako ir Mekelio divertikulo, – klinikinis atvejis ir pateikiama literatūros apžvalga.
Elektrinio impedanso tomografija yra santykinai nauja pažangi technologija, leidžianti neinvazyviu būdu įvertinti plaučių prisipildymą oru. Šio tyrimo metu elektrodai yra tvirtinami pagal kūno perimetrą ir rekonstruojami vertinamo organo vaizdai, matuojant varžos pasiskirstymą ir jos kitimą bėgant laikui. Elektrinio impedanso tomografija buvo išplėtota 1980-ųjų pradžioje, bet tik neseniai pradėta taikyti naujagimiams, ypatingai jų kvėpavimo funkcijai vertinti. Spinduliuotės nebuvimas, prieinama kaina bei lengva grafinė interpretacija leidžia manyti, kad tai yra tinkama alternatyva jau egzistuojantiems tyrimo metodams, kuri bus plačiai naudojama naujagimių medicinoje. Šiame straipsnyje nagrinėjama mokslinė literatūra, kurioje elektrinio impedanso tomografija naudojama spontaniškai kvėpuojančių išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių plaučių ventiliacijai stebėti, bei pirmą kartą Lietuvoje aprašomas elektrinio impedanso tomografijos klinikinio pritaikymo atvejis.
Reikšminiai žodžiai: naujagimis, laktacija, žindymo trukmė, motinos pienas. Apibendrinimas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja išimtinį kūdikių žindymą iki 6 mėn. 2006–2014 m. pasaulyje tik apie 36 proc. kūdikių nuo gimimo iki 6 mėn. buvo išimtinai žindomi. Nustatyta, kad motinos pieno sudėtis yra unikali ir priklauso nuo daugelio veiksnių: motinos amžiaus, populiacijos, nėštumo trukmės, laktacijos stadijos, motinos mitybos ir kt. Tai vienintelis maisto šaltinis, kuris turi svarbią imunologinę reikšmę, padeda išvengti kai kurių infekcinių ir lėtinių ligų. Naujausi tyrimai rodo, kad motinos pienas ypač svarbus naujagimio virškinamojo trakto mikrobiotos susiformavimui. Nustatyta, kad žindymo efektyvumui neigiamos įtakos turi ne tik nuskausminimo būdas, taikytas gimdymo metu, vėlyvas naujagimių pirmasis žindymas, mišinių ar čiulptukų naudojimas, bet ir nepakankama medicinos personalo ir šeimos narių pagalba žindančiai motinai, jos palaikymas. Išvados. Motinos pienas yra tinkamiausias naujagimių ir kūdikių maistas, jis užtikrina visų būtinų maisto medžiagų poreikį iki 6 mėnesių ir atlieka svarbią imuninę funkciją. Motina ir šeima jau iki gimdymo turėtų būti informuoti ir supažindinti su žindymo svarba ir būdais, kaip galima išvengti su žindymu susijusių problemų ir, esant reikalui, jas išspręsti.
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti 1 metų duomenis apie Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL) gimusių vėlyvų neišnešiotų naujagimių maitinimą, įvertinti gestacinio amžiaus įtaka natūralaus maitinimo dažniui. Metodika. Atlikta retrospektyvinė 2015 m. - 2016 m. VMKL gimusių neišnešiotų naujagimių raidos istorijų analizė. Šių gimusių kūdikių tolesnio maitinimo analizei atlikti ir įvertinti buvo sudaryta ir naudota retrospektyvi motinų apklausos anketa. Rezultatai. Iš 100 tyrime dalyvavusių vėlyvų neišnešiotų naujagimių iš stacionaro išimtinai žindomi išvyko 78 (78 proc.). Vėlyvi neišnešioti naujagimiai statistiškai rečiau išvyko natūraliai maitinami neišnešioti naujagimiai (p&lt;0,05). Didžioji dalis vėlyvų neišnešiotų naujagimių (n=92, 92 proc.) toliau sėkmingai žindyti iki 3 mėn., 88 (88 proc.) iki 6 mėn., 51 (51 proc.) iki 12 mėn., 24 (24 proc.) iki ≥18 mėn. Išnešiotų ir vėlyvų neišnešiotų kūdikių iki 6 -18 mėnesių amžiaus natūralaus maitinimo ir sėkmingo žindymo rezultatai praktiškai vienodi. Išvados. Vėlyvi neišnešioti naujagimiai po gimimo rečiau natūraliai maitinami nei išnešioti naujagimiai (p&lt;0,05). Tačiau ženklaus skirtumo tarp tolimesnio šių naujagimių sėkmingo žindymo dažnio nenustatėme.
scite is a Brooklyn-based organization that helps researchers better discover and understand research articles through Smart Citations–citations that display the context of the citation and describe whether the article provides supporting or contrasting evidence. scite is used by students and researchers from around the world and is funded in part by the National Science Foundation and the National Institute on Drug Abuse of the National Institutes of Health.
hi@scite.ai
10624 S. Eastern Ave., Ste. A-614
Henderson, NV 89052, USA
Copyright © 2024 scite LLC. All rights reserved.
Made with 💙 for researchers
Part of the Research Solutions Family.