SANTRAUKAReikšminiai žodžiai: naujagimis, žindymas, veiksniai, turintys įtakos žindymui, naujagimiui palanki ligoninė. Tyrimo tikslas. Įvertinti, kokia yra žindymo praktika Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL), kokios dažniau pasitaikančios priežastys, kai reikalingas papildomas naujagimio maitinimas. Metodika. Atliktas prospektyvinis tyrimas, kurio metu vertinti veiksniai, turintys įtakos naujagimių maitinimui. Duomenys rinkti VMKL visų naujagimių, gimusių nuo 2015 m. rugsėjo iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai. Nagrinėjome, kokios priežastys dažniausiai nulėmė išnešiotų naujagimių mišrų maitinimą. Tyrime dalyvavo 2 893 naujagimiai. Duomenys apdoroti "Excel", SPSS17 programomis. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Rezultatai. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau buvo žindyti naujagimiai, gimę 37-41 gestacijos savaitę nei 34-36 savaitę (p < 0,001). Tarp gimusių per cezario pjūvio operaciją, taip pat naujagimių, kuriems buvo diagnozuota hipotrofija, hipoglikemija, įgimta infekcija, kurie buvo gydyti intensyviosios terapijos skyriuje ar gimė iš daugiavaisio nėštumo, buvo reikšmingai didesnė dalis išimtinai nežindytų naujagimių (p < 0,001). Įgimta paratrofija nebuvo statistiškai reikšminga ir nenulėmė mažesnės žindymo sėkmės. Išvados. 90,1 proc. VMKL gimusių natūraliais takais naujagimių išvyksta į namus išimtinai žindomi. Statistiškai reikšmingai buvo mažiau išimtinai žindytų naujagimių tarp tų, kurie sirgo hipoglikemija, įgimta hipotrofija. Tokie veiksniai, kaip neišne-šiotumas, daugiavaisis nėštumas ar cezario pjūvio operacija taip pat nulėmė dažniau pasirenkamą mišrų maitinimą. ABSTRACTKey words: newborn, breastfeeding, factors affecting breastfeeding, baby-friendly hospital. Objectives. Assess infant breastfeeding practice situation. Identify factors, which could influence breastfeeding. Methods. Prospective study. Data were collected in Vilnius city clinical hospital from September 2015 to August 2016. The study included 2,893 newborns. The data was analyzed using "Excel", SPSS17 programs. The results were statistically significant, if p < 0.05. Results. It was statistically significant, that newborn, who born 37-41 gestacion week were more often breastfed than who were born 34-36 week (p < 0,001). The success of breastfeeding depends on birth method, hypotrophy, hypoglycaemia, neonatal infection, multiple pregnancy, general condition (p < 0,001). Statistically significant correlation between paratrophy and breastfeeding have not received. Conclusions. There were 90,1 % of newborn who were born by natural path and exclusively breastfed. Statistically significant correlation between birth method, hypotrophy, hypoglycaemia, multiple pregnancy, general condition and supplementary feeding. Violeta DrejerienėVilniaus miesto klinikinė ligoninė Antakalnio g. 57, Vilnius
Santrauka. Įgimta odos aplazija yra retas įgimtas odos ir poodžio defektas, dažniausiai išsidėstęs naujagimio skalpo srityje. Žymiai rečiau šį odos defektą lydi kiti apsigimimai. Tikroji šio apsigimimo priežastis nežinoma. Šiame straipsnyje aprašomas įgimtos odos aplazijos, lydimos kitų apsigimimų – neužakusio šlapimo latako ir Mekelio divertikulo, – klinikinis atvejis ir pateikiama literatūros apžvalga.
Elektrinio impedanso tomografija yra santykinai nauja pažangi technologija, leidžianti neinvazyviu būdu įvertinti plaučių prisipildymą oru. Šio tyrimo metu elektrodai yra tvirtinami pagal kūno perimetrą ir rekonstruojami vertinamo organo vaizdai, matuojant varžos pasiskirstymą ir jos kitimą bėgant laikui. Elektrinio impedanso tomografija buvo išplėtota 1980-ųjų pradžioje, bet tik neseniai pradėta taikyti naujagimiams, ypatingai jų kvėpavimo funkcijai vertinti. Spinduliuotės nebuvimas, prieinama kaina bei lengva grafinė interpretacija leidžia manyti, kad tai yra tinkama alternatyva jau egzistuojantiems tyrimo metodams, kuri bus plačiai naudojama naujagimių medicinoje. Šiame straipsnyje nagrinėjama mokslinė literatūra, kurioje elektrinio impedanso tomografija naudojama spontaniškai kvėpuojančių išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių plaučių ventiliacijai stebėti, bei pirmą kartą Lietuvoje aprašomas elektrinio impedanso tomografijos klinikinio pritaikymo atvejis.
Reikšminiai žodžiai: vaikų širdies tumorai, širdies rabdomioma, tuberozinės sklerozės kompleksas. Darbo tikslas. Išanalizuoti, įvertinti klinikinę patirtį diagnozuojant ir gydant vaisiaus ir naujagimio širdies rabdomiomas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Išanalizuoti vaisių ir naujagimių, kuriems 1996–2013 m. laikotarpiu diagnozuotos širdies rabdomiomos, atvejai. Įvertinta antenatalinė ir postnatalinė rabdomiomų eiga, stebėjimo ir gydymo galimybės, rabdomiomų ryšys su tuberozine skleroze. Rezultatai. Širdies rabdomiomos – ypač reta patologija. Per 23 metus perinataliniame periode diagnozuoti tik 7 širdies rabdomiomų atvejai. Tik vienam vaisiui buvo prenatalinės hemodinamikos sutrikimai ir išsivystė vaisiaus vandenė, po gimimo penkiems naujagimiams pastebėti klinikiniai simptomai (aritmijos – prieširdinės ir skilvelinės ekstrasistolės, kliūtis kraujui nutekėti iš dešiniojo ir kairiojo skilvelių). Stebint vaikus vėliau, tuberozinės sklerozės kompleksas patvirtintas trims pacientams. Vienas naujagimis sėkmingai po gimimo operuotas. Išvados. Širdies rabdomiomos vaisiui ir naujagimiui dažniausiai yra gerybinės ir nesukelia širdies-kraujagyslių sistemos pokyčių. Tuberozinė sklerozė diagnozuojama dauguma širdies rabdomiomų atvejų.
scite is a Brooklyn-based organization that helps researchers better discover and understand research articles through Smart Citations–citations that display the context of the citation and describe whether the article provides supporting or contrasting evidence. scite is used by students and researchers from around the world and is funded in part by the National Science Foundation and the National Institute on Drug Abuse of the National Institutes of Health.
hi@scite.ai
10624 S. Eastern Ave., Ste. A-614
Henderson, NV 89052, USA
Copyright © 2024 scite LLC. All rights reserved.
Made with 💙 for researchers
Part of the Research Solutions Family.