Kryžkaulio-uodegikaulio teratoma (angl. sacrococcygeal teratoma – SCT) yra įgimtas embrioninis navikas, dažniau diagnozuojamas moteriškosios lyties vaisiams ir naujagimiams. Šiame straipsnyje aprašomas retas antenatalinis vaisiaus kryžkaulio-uodegikaulio cistinės teratomos klinikinis atvejis, nustatytas 2022 m., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Literatūros apžvalgoje aprašoma kryžkaulio-uodegikaulio cistinės teratomos diferencinė diagnozė. Ypatingas dėmesys skiriamas terminalinės mielocistocelės ir SCT diferencinei diagnostikai, gydymui, galimoms išeitims bei prognozėms.

Pykinimas ir vėmimas nėštumo laikotarpiu yra būklė, kuri, neskyrus adekvataus patogenetinio arba simptominio gydymo, paveikia nėščiosios ir vaisiaus sveikatą bei gali lemti gyvybei pavojingas komplikacijas. Šiame straipsnyje pateikiama mokslinės literatūros analizė, ypatingą dėmesį skiriant šią būklę galėjusioms sukelti priežastims nustatyti ir gydyti.

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) – po nėštumo pranykstanti patologija, dažniausiai pasireiškianti odos niežuliu, kai nėra pirminės odos pažaidos, padidėjusia tulžies rūgščių koncentracija kraujo serume (≥ 10 μmol/l) ir kepenų fermentų suaktyvėjimu, kai nenustatomos kitos kepenų ligos. INC kartu su gelta ir hiperbilirubinemija nustatoma itin retai. Šiame straipsnyje aprašomas nebūdingos klinikinės eigos INC atvejis, diagnozuotas ir gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Pateikiama mokslinės literatūros analizė, ypatingą dėmesį skiriant INC ir  kitų kepenų ligų diferencinei diagnostikai, gydymui ir komplikacijoms.

Tikslas. Ištirti perinatalinių rizikos veiksnių įtaką įvairų raidos sutrikimų išsivystymui. Tyrimo metodai. Peržiūrėti įvairų raidos sutrikimų atvejai (n = 409), registruoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų registre 2015–2020 m. Pagal kriterijus atrinkti tyrimui tinkami atvejai (n = 261). Atlikta literatūros analizė ir pagal jos rezultatus pasirinkta, kokių perinatalinių rizikos veiksnių įtaka įvairų raidos sutrikimų pasireiškimui bus vertinama. Tiriamieji suskirstyti į pirmą (n = 133) grupę (buvo nustatytas bent vienas iš perinatalinių rizikos veiksnių) ir antrą (n = 128) grupę (nebuvo nustatyta nė vieno perinatalinio rizikos veiksnio). Vertintos nėštumo, gimdymo ir pogimdyminių perinatalinių rizikos veiksnių apraiškos bei jų įtaką kalbos ir motorikos raidai naujagimsytės ir kūdikystės laikotarpiu. Rezultatai. 51 proc. tiriamųjų nustatyti perinataliniai rizikos veiksniai. 44,4 proc. atvejų rastas bent vienas iš įvairių raidos sutrikimų nėštumo perinatalinių rizikos veiksnių, 45,9 proc. – gimdymo perinatalinių rizikos veiksnių, 37,1 proc. – pogimdyminio laikotarpio perinatalinių rizikos veiksnių. Motorikos ir kalbos raidos sutrikimai statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė, kai nustatytas bent vienas iš gimdymo perinatalinių rizikos veiksnių (17,7 proc.) arba bent vienas iš pogimdyminių perinatalinių rizikos veiksnių (24 proc.), palyginus su atvejais, kai nebuvo nustatyta įvairių raidos sutrikimų perinatalinių rizikos veiksnių (atitinkamai – 7,5 proc. ir 6,6 proc.). Išvados. Dažniausias iš nėštumo įvairių raidos sutrikimų perinatalinių rizikos veiksnių yra priešlaikinis gimdymas, gimdymo – cezario pjūvio operacija ir ją sąlygojančios būklės, pogimdyminio laikotarpio – hipoksija. Pasireiškus įvairiems raidos sutrikimams nėštumo (p > 0,05), gimdymo (p < 0,05) ir pogimdyminio laikotarpio (p < 0,05) rizikos veiksniams, kalbos ir motorikos vystymosi.sutrikimai dažniau nustatomi per pirmuosius gyvenimo metus.

Endometriozė nustatoma 10-15 proc. vaisingo amžiaus moterų visame pasaulyje. PSO duomenimis, 40 proc. iš jų dėl šios ligos patiria nevaisingumą. Nustatyta, jog endometriozė lemia ne tik pastojimo dažnį, bet ir nėštumo bei gimdymo baigtį. Straipsnyje aprašomas pirmasis Lietuvoje pažengusios endometriozės operacijų veiksmingumo, mažinant nepageidaujamas nėštumo ir gimdymo baigtis, tyrimas. Tyrimo rezultatai: 64,06 proc. nėštumų ir gimdymų buvo komplikuoti. Ketvirtadalis nėštumų baigėsi persileidimu, 15,63 proc. – priešlaikiniu gimdymu. Po III stadijos endometriozės operacijos nėštumo komplikacijų buvo daugiau, nei po IV stadijos operacijos (p<0,05). Trečdalis gimdymų baigėsi cezario pjūviu, iš jų didžioji dalis – po dirbtinio apvaisinimo IVF metodu. Daugiau cezario pjūvių atlikta gimdyvėms po IV nei po III stadijos endometriozės operacijos (p>0,05). Išvados: nėštumo komplikacijų dažnis po pažengusios endometriozės operacijos yra 40,63 procento. Daugiau nėštumo komplikacijų nustatyta po III nei po IV stadijos endometriozės operacijos. Pastojus po endometriozės operacijos, didėja cezario pjūvio tikimybė. Cezario pjūvio operacijų mažiau atliekama po III nei po IV stadijos endometriozės operacijų.