The aim of this study was to analyze the influence of values and social environmental factors on the pro-environmental attitudes of students. A representative survey of 1161 Lithuanian schoolchildren was conducted between October and November 2020. Health was the most important value for students, and for girls, while healthcare was more important for boys. Among the ecological values, unpolluted food, clean air, and fresh water were the most important. For Lithuanian students, school does not play a decisive role in outdoor behavior compared to family, which plays a more important role in outdoor behavior, and friends are the most important influencers of outdoor behavior. Students in Lithuania have a pro-ecological outlook, which is shaped by their interest in and practice of ecology. Students of ECO schools are more responsible than students of regular schools, although they have less pro-environmental attitudes compared to students of regular schools.

The conducted research reveals the significance of parents’ values and social environment factors, and their influence on pro-ecological attitudes. Parents from Lithuania were invited to participate in the study by filling out a questionnaire that aimed to assess their personal and ecological values, as well as factors of their social environment; the New Ecological Paradigm (NEP) scale was used to assessed the pro-ecological attitude of the respondents. The results demonstrate that, among the personal values of parents, money takes a place of priority, but this cannot be treated only in the context of materialism, because parents seek the good of their children by fulfilling their needs, while also contributing to their education regarding financial literacy and consumption. In the context of ecological values, the results reveal the values of safe food and fresh air, showing how much parents care about their own and their children’s health, as well as noting air pollution as one of the pressing eco-problems. The results also show that family and school are factors of the social environment that most significantly influence parents’ pro-ecological attitude. The results reveal the respondents’ overall support for a pro-environmental worldview, and that parents who are older, more educated and live in the city are more likely to have a pro-environmental attitude.

AnotacijaDarnaus vystymosi filosofija lemia prasmingesnį žmogaus ir visuomenės vystymąsi. Darnaus vystymosi samprata ir suvokimas yra svarbūs praktiniam taikymui žmogaus gyvenime. Straipsnyje aptariamos šiuolaikinės ekologinės kultūros mokslinės problematikos priežastys, šiuo metu stebimas socialinių ir gamtinių prieštaravimų paaštrėjimas, darnaus vystymosi etiniai aspektai, akcentuojant ekologinės sąmonės, ekologinės kultūros ir dvasingumo svarbą, darnaus vystymosi plėtros perspektyvos. Straipsnyje akcentuojamas dvasingumas, nes kiekvienoje kultūroje egzistuojančios savitos vertybės ir vertybinės orientacijos veikia ne tik kultūros narių pasaulėžiūrą, bet ir gyvenimo suvokimą. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: darnus vystymasis, ekologinė sąmonė, ekologinė kultūra, etika, dvasingumas, vertybinės orientacijos, žmogaus dvasingumo svarba darnaus vystymosi sampratoje. AbstractSustainable development philosophy leads to meaningful human and social development. Sustainable development concept and perception is very important, it should influence the practical application of human life. The article deals with modern problems of ecological culture scientific reasons, currently monitored social-natural contradictions aggravation, sustainable development with emphasis on the ethical aspects of ecological consciousness, ecological, cultural and spiritual importance of sustainable development for future development prospects. The article emphasizes on spirituality, because in each culture existing distinctive values and values orientation affect not only the worldview of society but also the perception of life. KEY WORDS: sustainable development, ecological consciousness, ecological culture, ethics, spirituality, values orientation, the importance of human spirituality in the concept of sustainable development. DOI: http://dx.doi.org/10.15181/tbb.v76i1.1514 ĮvadasŽmonija įžengė į XXI amžių, naują tūkstantmetį, kai turėtų susiformuoti iš esmės naujas požiūris į mus supančią aplinką, mokslo ir technikos pažangą, įvairių kultūrų bei tradicijų integraciją ir tolesnę ekonomikos raidą. Praėjusį šimtmetį iš-bandytos ekonominės plėtros koncepcijos šiandien jau nebegali tenkinti žmonijos. Reikia naujos globalios ekonominės teorijos, kuri turėtų pakoreguoti dabar vyraujančios ekonominės filosofijos, "ignoruojančios fizinį pasaulį" ir įteisinančios

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras (Lietuva), Aleksandro Stulginskio universitetas (Lietuva) ANOTACIJA Darnia plėtra siekiama išsaugoti ne tik dabarties žmonijos, bet ir ateities kartų galimybes tenkinti savo poreikius, pagrįstus žmogaus vertybėmis. Siekdamas darnios plėtros, žmogus negali ignoruoti socialinių ir ekonominių aspektų, nes tai tampa jo gerovės pagrindu, kartu saugant gamtą su visais jos ištekliais. Ekologinis švietimas padeda suvokti esamos ekologinės problematikos, pasiekusios kritinį lygį, mastą ir pavojus. Dėl klaidingo požiūrio į ekologinį švietimą daugelis žmonių turi menkai išvystytą poreikį praktiškai spręsti ekologines problemas, nes požiūris į gamtą dažnai yra vartotojiškas. Siekiant formuoti ekologinį sąmoningumą, reikia žmonių, kurie išmanytų ekologiją, būtų racionaliai mąstantys, gebėtų priimti teisingus, pagrįstus sprendimus. Tai kelia naujus uždavinius švietimo sistemai, kurių sprendimas padės teigiamai keisti socialines ir ekologines sąlygas, politinį ir ideologinį gyvenimą. Švietimas, išryškinantis žmogaus dorybes, prisidedantis prie visuomenės raidos, suteikiantis žinių apie žmogaus savigarbą, charakterį ir socialinę elgseną, tampa akstinu gelbėti pasaulį. Ekologinio švietimo ir ekologinės kultūros potencialo derinys gali ir turi būti pagrindas, ugdant šiuolaikinio žmogaus sąmoningumą ir jo kūrybinę mąstyseną. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: švietimas, ekologinis švietimas, darni plėtra, visuomenė.