Anotacija. Straipsnyje yra analizuojama apmokamų vaiko priežiūros atostogų politika, aptariamas teisinis reglamentavimas, paramos šeimai sistema Lietuvoje ir bei pateikiamas apmokamų vaiko priežiūros atostogų sistemos vertinimas. Apžvelgiama naujausia ir aktualiausia mokslinė literatūra palankios šeimos politikos ir apmokamų vaiko priežiūros atostogų srityje. Remiantis Lietuvos statistikos departamento bei socialinio fondo valdybos (SODRA), darbo jėgos tyrimo duomenimis (Eurostat LFS), atskleidžiamos tėvų, turinčių vaikus dalyvavimo darbo rinkoje tendencijos bei motinų ir tėvų apmokamų vaiko priežiūros atostogų pasirinkimai ir vertinimas. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje egzistuojanti apmokamų vaiko priežiūros atostogų sistema iš esmės orientuota tik į prarastų pajamų kompensavimą tėvams, bet nesudaro lygių galimybių tolygiam abiejų tėvų įsitraukimui į vaikų priežiūrą bei dalyvavimą darbo rinkoje. Tai patvirtina ir statistiniai duomenys, kad du kartus daugiau moterų nei vyrų naudojasi apmokamomis vaiko priežiūros atostogomis, o moterų, turinčių mažamečių vaikų dalyvavimo darbo rinkoje rodikliai ženkliai mažėja. Motinų ir tėvų apsisprendimą išeiti vaiko priežiūros atostogų pirmiausiai nulemia finansiniai motyvai, sąlygoti mažesnių išmokų dydžių motinoms. Raktažodžiai: apmokamos vaiko priežiūros atostogos, apmokamų vaiko priežiūros atostogų sistemos vertinimas, palanki šeimai politika

The proposed outlet boundary condition helps to achieve a convergent solution and to conserve the observed backflow by varying the convexity of the specified pressure surface.

Mathematical modelling of cardiac haemodynamics presents a great challenge to the computational scientists due to numerous numerical issues and required computational resources. In this paper, we study the parallel performance of 3D simulation software for the blood flow through the aortic valve. The fluid flow problem with the open aortic valve leaflets is formulated and solved in parallel. The choice between the segregated and coupled numerical schemes is discussed and investigated. We present and compare the parallel performance results of both types of parallel solvers. We investigate their strong and weak scalability.

Disertacijoje skaitiniais metodais tiriama kraujo tėkmė individualaus paciento aortos vožtuve. Tyrimo objektas-mažų Reinoldso skaičių turbulentinė kraujo tėkmė aortos vožtuve ir jos skaitiniai modeliai. Disertacijos tikslas-sudaryti ir ištirti skaitinį kraujo tėkmės aortos vožtuve modelį, įvertinantį mažų Reinoldso skaičių turbulencijos įtaką. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autorės mokslinių publikacijų disertacijos tema sąrašai, santrauka anglų kalba bei trys priedai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autorės paskelbtos mokslinės publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai ir analizei. Pateikta skaitinių metodų, taikomų aortos vožtuvui modeliuoti, apžvalga. Akcentuojami tėkmei aortos vožtuve taikomi turbulencijos modeliai ir ištekėjimo kraštinės sąlygos atgalinėms tėkmėms modeliuoti. Antrajame skyriuje aprašyti ir pritaikyti aortos vožtuvo geometriniai modeliai, kraujo tėkmės diferencialinės lygtys, kraštinės sąlygos ir baigtinių tūrių metodo skaitinės schemos. Pateiktos diferencialinės Navjė ir Stokso lygtys papildytos šlyties įtempių transportavimą įvertinančiu k-ω turbulencijos modeliu su trūkiojo perėjimo lygtimi. Pasiūlyta ištekėjimo kraštinė sąlyga atgalinės tėkmės į uždavinio apibrėžimo sritį problemai spręsti. Aprašytas taikomas baigtinių tūrių metodas ir skaitinės schemos, disertacijoje naudoti skirtingo tankumo nestruktūriniai tinklai ir pasienio sluoksnio diskretizavimas. Trečiame skyriuje aptariami atlikti skaitiniai eksperimentai. Aprašoma skaičiuojamoji infrastruktūra ir skaičiavimų efektyvumas. Aptarti pagrindinių skaitinių parametrų parinkimo atvejai, baigtinių tūrių tinklai ir laiko žingsnio dydis. Išnagrinėti skaitiniai sprendiniai, apskaičiuoti taikant pasiūlytą kraštinę sąlygą. Palyginti įvairių turbulencijos modelių rezultatai. Skaitinis sprendinys palygintas su medicininių matavimų rezultatais. Pateikiamos bendrosios skyriaus išvados. Disertacijos tema išspausdinti aštuoni moksliniai straipsniai: penki Clarivate Analytics Web of Science žurnaluose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas-Conference Proceedings leidinyje, du-kitų tarptautinių duomenų bazių leidiniuose. Disertacinio darbo rezultatai aprobuoti penkiose mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.