No abstract

No abstract

No abstract

Straipsnyje pristatome Seimo posėdžių stenogramų tekstyną, parengtą specialiu formatu, tinkančiu įvairiems autorystės nustatymo tyrimams. Tekstyną sudaro apie 111 tūkstančių tekstų (24 milijonai žodžių), kurių kiekvienas atitinka vieną parlamentaro pasisakymą eilinės sesijos posėdžio metu bei apima 7 Lietuvos Respublikos Seimo kadencijas: nuo 1990 metų kovo 10 dienos iki 2013 metų gruodžio 23 dienos. Pasisakymų tekstai sugrupuoti pagal autorius į 147 grupes, todėl tinka individualių autorių autorystės nustatymo tyrimams; jie suskirstyti pagal autorių amžiaus grupes, lytį ar politines pažiūras, todėl tinka autorių profilio sudarymo tyrimams. Trumpas tekstas neatskleidžia jo autoriaus kalbėjimo stiliaus, yra daugiaprasmiškas kitų autorių atžvilgiu, todėl į tekstyną įtraukti ne trumpesni nei 100 žodžių tekstai. Kiekvieną autorių atitinkantis tekstų rinkinys turi būti išsamus ir reprezentatyvus, todėl įtraukti autoriai, pasisakę ne mažiau kaip 200 kartų. Visi tekstai automatiškai lemuoti, morfologiškai bei sintaksiškai anotuoti, suskaidyti simbolių n-gramomis, surinkta statistinė informacija. Straipsnyje pademonstruota, kaip sukurtas tekstynas gali būti panaudotas individualių autorių autorystės nustatymo bei autorių profilio sudarymo tyrimams, naudojant prižiūrimo mašininio mokymo metodus. Tekstyno struktūra taip pat leidžia taikyti neprižiūrimo Ligita Šarkutė Viešosios politikos ir administravimo institutas Kauno technologijos universitetas K. Donelaičio g. 20-217 LT-44239 Kaunas, Lietuva El. paštas: ligita.sarkute@ktu.lt 28 mašininio mokymo metodus, patogi taisyklinių-loginių metodų kūrimui bei įvairioms lingvistinėms analizėms.

The empirical results of executive survey on public administration reform are presented covering reform trends, reform results, results oriented culture and coordination in Lithuanian public administration during fiscal crisis since 2008. The survey acting as a tool to monitor the development of public administration reforms allows identifying important success and shortcomings that are otherwise difficult to measure employing other methods. The survey was carried out closely following the methodology of 3rd work package of "Coordinating for Cohesion in the Public Sector of the Future" (COCOPS) 1 . It is shown that although the public administration is evaluated as functioning better than before, there are serious perceived shortcomings in general approach to reforms, missing components in fostering results oriented culture, lack of horizontal coordination and overall negative effects of public administration reforms on the society.

This study aims to reflect the difficulties encountered by homeless people and homelessness in general, in the face of the crisis due to Covid-19, focusing on the situation in Spain. The paper describes the different responses carried out by different entities, both Spanish and international when dealing with homeless people. The study explains how the global solution of accommodation in different reception centres or hostels for homeless people, is not a solution that protects this group, but quite the opposite. To this end, we are committed to a model that has been in full development since the 1990s, the Housing First model as well. In conclusion, we focus on the importance of institutional coordination when offering a response to homelessness, regardless of the area where we are, with special attention to the Housing First model as a measure to be considered in the long term.   Keywords: Covid-19; homeless people; homelessness; housing; shelters.

Santrauka. Straipsnyje aptariama sprendimų priėmimo samprata, aprašomi sprendimų priėmimo proceso etapai, apribojimai bei supaprastinimo strategijos. Analizuojamos akademinės disciplinos, nagrinėjančios sprendimų priėmimą, aptariamos trys pagrindinės tyrimų tradicijos, kuriomis grindžiama sprendimų priėmimo teorija: racionaliojo sprendimų priėmimo, riboto racionalumo ir natūralistinio sprendimų priėmimo. Aptariamos sociologinėje sprendimų priėmimo analizėje dominuojančios teorijos.Pagrindiniai žodžiai: sprendimų priėmimas, sprendimų priėmimo teorija, sprendimų priėmimo tyrimų tradicijos.

2008 m. Lietuvoje pradėjus vykdyti Europos socialinį tyrimą (angl. European Social Survey -ESS), jau yra įgyvendintos 4-oji, 5-oji ir 6-oji ESS bangos. Įgyvendinant šią bangą (įgyvendinta 2013 m.), itin daug dėmesio skiriama Lietuvos gyventojų asmeninei ir socialinei gerovei, socialinei atskirčiai, religijai ir tapatybei. Europos socialinis tyrimas -tai beveik 15 metų daugelio institucijų visoje Europoje svarių intelektinių ir praktinių pastangų rezultatas. ESS ištakos siejamos su Europos mokslo fondo Nuolatinio socialinių mokslų komiteto sprendimu, kuris buvo priimtas pastebėjus, kad trūksta griežtus akademinius standartus atitinkančių priemonių, skirtų stebėti ir vertinti socialinių nuostatų ir vertybių kaitą Europoje. 1999 m., vadovaujant profesoriui Maxui Kaase, buvo parengtas projektas "Europos socialinis tyrimas (ESS) -tyrimo priemonė Europos socialiniams mokslams" (angl. The European Social Survey (ESS) -A Research Instrument for the Social Sciences in Europe). Šis projektas, kurio bendraautoriai buvo Rogeris Jowellas ir Johnas Smithas, buvo skirtas ESS, kuris pradėtas įgyvendinti 2001 m. jį finansuojant iš Europos Komisijos bendrosios programos biudžeto, inicijuoti. ESS išskirtinė savybė buvo ir tebėra aukščiausi metodologiniai standartai -visose tyrime dalyvaujančiose šalyse taikomi itin griežti imčių sudarymo, grįžtamumo procento, klausimynų sudarymo ir vertimo, duomenų rinkimo ir kitų procedūrų reikalavimai. Aukšta ESS duomenų kokybė ir profesionalus įgyvendinimas neliko nepastebėti ir neįvertinti, nes 2005 m. ESS apdovanotas prestižiniu ES Descarteso prizu už "radikalias inovacijas tarpkultūrinių apklausų vykdymo srityje", taip pripažįstant ESS indėlį ir svarbą socialiniams mokslams. Naujas ESS raidos puslapis atverstas 2013 m. lapkričio 22 d., kai Europos Komisija priėmė sprendimą dėl Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų 4 Straipsnis parengtas Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo institutui vykdant projektą "Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena", kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MIP-022/2012).