No abstract

Aim. To compare the impact of the time and method of diagnosis on gestational diabetes mellitus (GDM) in women who gave birth at the Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) Kauno klinikos. Methods. A retrospective study was performed using data from the Department of Obstetrics and Gynecology of the LUHS Birth Registry to analyze the data of women who gave birth and had GDM in 2020–2021. The subjects were divided based on the type of diagnosis: GDM was diagnosed either at the first antenatal visit when fasting plasma glycemia (FPG) was ≥5.1 mmol/L (early diagnosis group) or after OGTT at 24 + 0 − 28 + 6 weeks of gestation when at least one pathological glycemic index was observed: fasting glycemia 5.1–6.9 mmol/L or 1-h glycemia ≥10.0 mmol/L or 2 h glycemia 8.5–11.0 mmol/L (late diagnosis group). The results were processed using IBM SPSS. Results. The early diagnosis group had 1254 (65.7%) women, the late diagnosis group had 654 (34.3%). More primigravida women were in the late diagnosis group (p = 0.017) while more multigravida were in the early diagnosis group (p = 0.033). The early diagnosis group had more obese women (p = 0.001), including those with a BMI > 40 (p = 0.001). In the early diagnosis group, GDM was more frequently diagnosed in women who gained <11 kg (p = 0.005), while in the late diagnosis group—>16 kg (p = 0.001). FPG was higher in the early diagnosis group (p = 0.001). Glycemia was more commonly corrected with lifestyle changes in the late diagnosis group (p = 0.001), and with additional insulin therapy in the early diagnosis group (p = 0.001). Polyhydramnios and preeclampsia were more common in the late diagnosis group (p = 0.027 and p = 0.009). There were more large-for-gestational-age neonates in the late diagnosis group (p = 0.005). Macrosomia was more common in the late diagnosis group (p = 0.008). Conclusions. GDM is more commonly diagnosed with OGTT in primigravida women. Higher pregestational weight and BMI has an impact on the early diagnosis of GDM and need for insulin therapy with lifestyle changes. Late diagnosis of GDM is connected with obstetric complications.

Tyrimo tikslas. Įvertinti nutukimo įtaką gimdymo sužadinimui ir baigtims. Tyrimo metodai. Altiktas retrospektyvusis atvejo – kontrolės tyrimas, į kurį įtrauktos iš Gimdymų registro atrinktos 509 moterys, kurios 2018 m. gimdė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (Kauno klinikos) ir jų gimdymai buvo sužadinti: 114 nutukusios ir 395 kontrolės grupėsmoterų, kurių kūnomasė buvo normali. Analizuotimoterų sociodemografiniai rodikliai, gimdymų sužadinimo būdai, dažniausia nėštumo patologija, gimdymo sužadinimo indikacijos, gimdymo eigos savitumai bei duomenys apie naujagimių svorį ir būklę po gimimo. Rezultatai. Nėščiųjų diabetas nutukusių moterų grupėje diagnozuotas 51,8 proc., o normalaus KMI grupėje – 17,5 proc., p<0,001. Nutukusioms moterims gimdymo sužadinimas dažnesnis nei turinčioms normalią kūno masę dėl preeklampsijos (18,4 ir 6,6 proc.), p<0,001, nėščiųjų diabeto (30,7 ir 16,2 proc.), p=0,001, nėščiųjų hipertenzinių būklių (14,9 ir 4,0 proc.), p<0,001 bei nestabilios vaisiaus būklės (5,3 ir 1,5 proc.), p=0,031. Dėl užsitęsusio nėštumo normalios kūno masės moterims gimdymas sužadintas 29,9 proc., nutukusioms – 14,9 proc., p=0,001, dėl vaisiaus augimo sulėtėjimo – 9,9 ir 2,6 proc., p=0,013 ir priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo – 7,1 ir 0,9 proc., p=0,012. Gimdymą sužadinant prostaglandinais, normalios kūno masės moterų gimdos kaklelio Bishop balų vidurkis 3,4 (SN 1,13), nutukusių – 4,28 (SN 1,07), p<0,001. II gimdymo laikotarpis normalios kūnomasėsmoterų truko 65,5 (SN 69,87)min., nutukusių 41,0 (SN 54,18)min., p<0,001.Gimdymą sužadinant prostaglandinais, normalios kūnomasėsmoterų I gimdymo laikotarpis truko 555,2min. (SN 343,57), nutukusių – 442,4min. (SN 353,57), p=0,035, II gimdymo laikotarpis – 79,3min. (SN 76,92) ir 53,5min. (SN 72,29), atitinkamai, p=0,007. Gimdymą sužadinant atliekant amniotomiją, normalios kūno masės nėščiųjų II gimdymo laikotarpis truko 58,8min. (SN 64,18), nutukusių – 32,4 (SN 41,19) min., p=0,004. Gimdymo sužadinimas oksitocinu, nutukusiųmoterų I gimdymo laikotarpis truko 548,0min. (SN 248,94), normalios kūnomasėsmoterų – 346,4min. (SN 183,29) , p=0,037. Cezario pjūvio operacija dėl nepavykusio gimdymo sužadinimo atlikta 66,7 proc. nutukusių ir 13,6 proc. normalios  kūno masės moterų, p<0,001, dėl nestabilios vaisiaus būklės – 16,7 ir 30,5 proc., p<0,001, dėl kliniškai siauro dubens – 16,7 ir 42,4 proc., p<0,001 ir dėl neprogresuojančio gimdymo – 0 ir 13,6 proc., p<0,001. Nutukusių moterų naujagimių Apgar balųmediana po 1 min. 9,0 (6–10), normalų KMI turinčių moterų – 9,0 (3–10), p=0,001, po 5 min. – 10,0 (7–10) ir 10,0 (7–10), atitinkamai, p=0,03. Nutukusių moterų naujagimių svoris 3605,9 (SN 516,40), normalios kūno masės moterų – 3492,8 (SN 527,25), p=0,027. Per didelis pagal nėštumo laiką vaisius gimė 20,2 proc. nutukusių ir 11,4 proc. normalios kūno masės moterims, p=0,015. Išvados. Nutukusių moterų gimdymo sužadinimai buvo reikšmingai dažnesni dėl nėščiųjų diabeto, nėščiųjų hipertenzinių būklių ir nestabilios vaisiaus būklės,cezario pjūvio operacija dažniau atlikta dėl nepavykusio gimdymo sužadinimo. Sužadinant gimdymą oksitocinu, ilgiau truko nutukusių moterų I gimdymo laikotarpis. Didesnio svorio ir žemesniais balais pagal Apgar įvertinti naujagimiai dažniau gimė sužadinus gimdymą nutukusioms moterims.

INTRODUCTION: The aim was to evaluate the retention of clinical skills over time with or without the use of a checklist reminder strategy. METHODS: The 5th year students in OB/GYN rotation gain gynecological patient investigation skills (gynecologic history collection, breast examination, gynecological exam, Pap smear taking) by HybridLab method. The 1st structured standardized assessment was performed during rotation. After 4-12 months, 50 students randomly took part in the 2nd control investigation without checklist reminder (group A) or with (group B) in an identical clinical task. RESULTS: Initial evaluation of the results between the two groups (99.34 and 99.36%) and the average time interval between assessments (7.64 ± 2.8 and 1.6 ± 9:36) did not differ in both groups (P> 0.05). The mean evaluation of practical skills of 2nd assessment was 75.6% (SD 17.0) of students in group A and 88.6% (SD 14.0) in group B (p=0,005). The total valuation change (with and without a reminder) was 17.1% (SD 16.7). Group A demonstrated reduced performance by 23.4% (16.8), group B — by 10.8% (SD 14.2) (p=0,006). The duration between assessments had no influence on the performance results. Based on ROC test, we determined that the ratio of chances OR [95%C.I] for gynecological skills evaluation change less 15% in group B (after reminding) was 6.729 [1.939-23.356]; the ratio of chances OR [95%C.I] for gynecological history taking evaluation change less 5% was 11.0 [2.587-46.779]. CONCLUSION: HybridLab method ensures achievement of necessary clinical skills, reminder significantly boosters their retention.

Background: Compared to the traditional "eye-to-eye" teaching, technical advances offer a new teaching potential for the improvement of the learning outcomes and professional development in medical studies.