This cross-linguistic study evaluates children's understanding of passives in 11 typologically different languages: Catalan, Cypriot Greek, Danish, Dutch, English, Estonian, Finnish, German, Hebrew, Lithuanian, and Polish. The study intends to determine whether the reported gaps between the comprehension of active and passive and between short and full passive hold cross-linguistically. The present study offers two major findings. The first is the relative ease in which 5-year-old children across 11 different languages are able to comprehend short passive constructions (compared to the full passive). The second and perhaps the more intriguing finding is the variation seen across the different languages in children's comprehension of full passive constructions. We argued, based on the present findings, that given the relevant linguistic input (e.g., flexibility in word order and experience with argument reduction), children at the age of 5 are capable of acquiring both the short passive and the full passive. Variation, however, stems from the specific characteristics of each language, and good mastery of passives by the age of 5 is not a universal, cross-linguistically valid milestone in typical language acquisition. Therefore, difficulties with passives (short or full) can be used for identifying SLI at the age of 5 only in those languages in which it has already been mastered by typically developing children. ARTICLE HISTORY

The comprehension of constituent questions is an important topic for language acquisition research and for applications in the diagnosis of language impairment. This article presents the results of a study investigating the comprehension of different types of questions by 5-year-old, typically developing children across 19 European countries, 18 different languages, and 7 language (sub-)families. The study investigated the effects of two factors on question formation: (a) whether the question contains a simple interrogative word like 'who' or a complex one like 'which princess', and (b) whether the question word was related to the sentential subject or object position of the verb. The findings show that there is considerable variation among languages, but the two factors mentioned consistently affect children's performance. The cross-linguistic variation shows that three linguistic factors facilitate children's understanding of questions: having overt case morphology, having a single lexical item for both 'who' and 'which', and the use of synthetic verbal forms.

No abstract

The aim of the research is to discuss the means of expression of positive and negative politeness in prepared and spontaneous spoken language. The research is based on the speech-act theory by Searle (1976) and the theory of positive and negative politeness by Brown and Levinson (1978, 2009). The research data are conversations from the Corpus of Spoken Lithuanian, which comprise semi-formal and formal communication in the media, academic discourse, and spontaneous communication in service domains. In total, the research data consist of 144,893 words. The research demonstrates that different politeness strategies are employed in different spoken language registers.

Tyrimo tikslas -remiantis natūralios kalbos analize, aprašyti sintaksinių būdvardžių funkcijų skyrimo kriterijus, aptarti atributinių ir predikatinių junginių su būdvar džiais struktūrą bei dažnumą sakytinėje kalboje. Tyrimo metu taikomas tekstynų lingvistikos metodas. Tyrimo šaltinis -Vytauto Didžiojo universitete sukurtas mor fologiškai ir iš dalies sintaksiškai anotuotas 225 000 žodžių Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas, apimantis 80 valandų suskaitmenintų ir specialiomis programomis apdo rotų garso įrašų.Raktažodžiai: sintaksinė funkcija, atributas, predikatas, tekstynas, sakytinė kalba ĮVADASKalbotyros moksle egzistuoja dvi kalbos analizės galimybės: 1) tirti kalbos struktūrą ne atsižvelgiant į jos vartoseną; 2) analizuoti vartotojo kalbos ypatumus išskiriant tam tikrus struktūrinius elementus. Iki šiol daugelis tyrėjų daugiausia dėmesio skyrė kalbos struktūrai ir mažiau -realiai kalbos vartosenai. Šią tyrimo kryptį ypač išplėtojo struktūralizmo atsto vai, kurie, sekdami Ferdinandu de Saussure (1916), Noamu Chomsky (1965, svarbiausiu tyrimo objektu laikė kalbos sistemą, tyrė įvairių kalbos lygmenų vienetus, jų ypatybes ir tar pusavio ryšius, tačiau neatsižvelgė į vartojimo ypatumus. Pradėjus daugiau dėmesio skirti sakytinei kalbai, imta teigti, kad kalbos tyrimus reikėtų vykdyti atsižvelgiant į komunika cinę kalbos prigimtį ir realią vartoseną, nes formalus požiūris į kalbą dažnai neatskleidžia tikrųjų jos ypatybių [8; 13; 14].Nors pastaruoju metu sakytinės kalbos tyrimų gausėja, jie vis dar gana fragmentiški ir stokojantys nuoseklumo. Dėl sakytinės kalbos šaltinių trūkumo analizuoti natūralią, o ypač spontaninę kalbą yra sudėtinga, o kartais -ir neįmanoma. Lietuvių kalbotyroje nuosek liems sakytinės kalbos tyrimams pradžią davė 2006-2008 m. vykdytas LVMSF finansuotas projektas, kurio metu Vytauto Didžiojo universitete buvo sukurtas morfologiškai anotuotas 225 000 žodžių Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas, apimantis 80 valandų suskaitmenintų ir specialiomis programomis apdorotų garso įrašų (1). Ši duomenų bazė atvėrė kelią sistemin giems, realia vartosena pagrįstiems parengtos ir spontaninės sakytinės kalbos tyrimams.(1) Plačiau apie Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno kūrimą skaityti [11; 17].

No abstract

No abstract

AnotacijaStraipsnyje aprašomu tyrimu mėginama atsakyti į klausimą, ar specifinės fleksinės lietuvių kalbos ypatybės padeda vaikams lengviau suvokti sudėtingas šalutinių pažyminio sakinių konstrukcijas, išreikštas subjekto-objekto santykiais. Tyrimo metu taikant kalbos supratimo užduotį buvo testuojami 96 vaikai nuo 3 iki 12 metų. Gauti rezultatai atskleidžia, kad 3-4,5 m. amžiaus vaikams sunku suvokti skirtumą tarp šalutinių subjekto ir objekto sakinių, ypač, kai vartojamas vaikui nežinomos ar sudėtingesnės reikšmės veiksmažodis. Vėlesniame amžiuje vaikai jau suvokia skirtumą tarp subjekto ir objekto santykiais reiškiamų sakinių, tačiau priešmokykliniame amžiuje dar pasitaiko nemažai objekto sakinio interpretavimo klaidų. Tyrimas atskleidė, kad mokyklinio amžiaus vaikai jau teisingai suvokia šalutinius pažyminio sakinius ir nepainioja subjekto bei objekto reikšmės. Taigi galima teigti, kad vaikai šalutinius sakinius pradeda suprati ir vartoti tik tada, kai jų kalbos apdorojimo geba yra pakankamai patobulėjusi. Be apdorojimo procesų šalutinių sakinių įsisavinimui reikšmę turi ir vartojimu grindžiamas modelis bei dažnumo principas, semantikos ir pragmatikos veiksniai.Apibendrinant galima teigti, kad prielaida, jog turtinga fleksinė sistema palengvina sudėtingų sintaksinių santykių suvokimą, pasitvirtina tik iš dalies, nes lietuviai vaikai užtrunka įsisavinti sudėtinius pažyminio sakinius.Raktažodžiai: šalutiniai pažyminio sakiniai, subjektas, objektas, fleksinė sistema, kalbos įsisavinimas, eksperimentinis tyrimas