No abstract

No abstract

Phrasal verbs, though very common in the English language, are acknowledged as difficult to acquire by non-native learners of English. The present study examines this issue focusing on two learner groups from different mother tongue backgrounds, i.e. Lithuanian and Polish advanced students of English. The analysis is conducted based on Granger’s (1996) Contrastive Interlanguage Analysis methodology, investigating the Lithuanian and Polish components of the International Corpus of Learner English, as well as the Louvain Corpus of Native English Essays. The results obtained in the study prove that both learner groups underuse phrasal verbs compared with native English speakers. It is concluded that this could be due to the learners’ limited repertoire of phrasal verbs as they employ significantly fewer phrasalverb types than native speakers. Furthermore, it is noticed that learners face similar stylistic, semantic and syntactic difficulties in the use of this language feature. In particular, the analysis shows that such errors might be caused by native language interference, as well as the inherent complexity of phrasal verbs. The present study not only helps to account for the challenges that are common to those language groups which lack phrasal verbs in their linguistic repository, but also provides insights into the understanding of advanced learner language.

No abstract

The paper is an attempt to give an overview of several periods in the development of English Studies in Lithuania from its establishment as an independent academic discipline in 1923 until now 1 .The notion of english studies, as has been noted by E. Balz (2000, 2), "is surprisingly difficult to define and it means different things in different places. In some countries, especially English-speaking ones, 'English' refers exclusively to the study of literature(s), not only English, but also American, Scottish, Welsh, Irish, Australian, New Zealand, Black British and (as the euphemism goes) emerging ones. (…) Elsewhere, literature and linguistics are both integral parts of 'English' and, as this tends to be the case where English is a foreign language, applied linguistics and language learning will, to different degrees, belong to it as well".It is also claimed (Haas 2000, 361) that in the former Eastern Bloc, linguistics, language teaching and methodology tended to have somewhat better chances than literary scholarship.another point that should be made clear at the very beginning is that it was only late that English Studies found full academic recognition. Here are a few dates of the establishment of the first chairs in Europe:

Since one of the distinctive features of presidential speeches is the use of tropes and rhetorical figures, which are employed to achieve a persuasive effect, this study aimed to find out if tropes and rhetorical figures are retained in simultaneous interpretation from English into Lithuanian and whether the omission of them in the interpretation diminishes the rhetorical effect of the speech. The research found that out of 500 tropes and rhetorical figures observed in original speeches more than a half are absent in interpretation. Based on a closer analysis of examples, it was concluded that tropes and rhetorical figures tend to cause problems for interpreters and that the omission of tropes and rhetorical figures results in a diminished rhetorical effect in the target language.

Straipsnyje pristatomas anglų kalbos episteminės frazės I think ir su ja susijusių modelių I suspect, I suppose, I guess, I believe ypatumų ir vertimo į lietuvių kalbą atitikmenų tyrimas. Darbu siekiama išsiaiškinti, ar episteminė frazė I think, sudaryta iš mentalinio veiksmažodžio tiesioginės nuosakos vienaskaitos formos ir asmeninio įvardžio, ir su ja susijusios frazės I suspect, I suppose, I guess, I believe gali būti traktuotinos kaip kultūriniai konceptai, atspindintys tik anglosaksiškajai kultūrai būdingą specifiką. Remiantis A. Wierzbickos sukurtomis natūraliosios semantinės metakalbos teorija (NSM) ir kultūrinių scenarijų teorija buvo nagrinėjamos anglų kalbos episteminių frazių reikšmės originalo tekste ir jų pokytis vertimo tekste. Duomenys tyrimui surinkti iš dviejų lygiagrečiųjų anglų – lietuvių kalbų tekstynų: Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro lygiagrečiojo anglų – lietuvių kalbų tekstyno ir Opus Parallel Corpus lygiagrečiojo anglų – lietuvių kalbų tekstyno. Buvo pastebėta, kad ypač dažnai anglų kalboje vartojama episteminė frazė I think ir su ja susijusios gausios ir įvairios episteminės frazės į lietuvių kalbą dažniausiai verčiamos esamojo laiko tiesioginės nuosakos pirmojo asmens mentaliniu veiksmažodžiu manau.

Prezidentų retorika tiriama jau ne vieną dešimtmetį ir pastaraisiais metais sulaukia didesnio kalbininkų, politologų ir kitų sričių mokslininkų dėmesio. Jie, remdamiesi lingvistiniu ir (arba) politologiniu požiūriais, atlieka politikų kalbų analizę, siekdami nustatyti kalbų raktažodžius, įvairių leksinių vienetų savybes bei ypatumus ir kt. Straipsnyje nagrinėjamos dviejų prezidentų -Dalios Grybauskaitės ir Baracko Obamos -inauguracinės kalbos ir metiniai pranešimai, daugiausia dė-mesio skiriant prezidentų kalboms ir jų kalbų raktažodžiams, nustatytiems naudojantis programinių priemonių paketu WordSmith Tools. Remiantis nustatytais kalbų raktažodžiais ir palyginus prezidentų inauguracines kalbas ir metinius pranešimus, straipsnyje pristatomi dviejų prezidentų kalbų ir retorikos ypatumai. Siekiant šio tikslo buvo taikomi kalbų kiekybinės, kokybinės (kalbų turinio) ir lyginamosios analizės metodai.Politinė veikla vaidina ypatingą vaidmenį visuomenėje. Šalies politinė įtaka tarptautinėje arenoje, jos santykiai su kitomis valstybėmis ir vaidmuo tarptautinėje bendruomenėje priklauso nuo šalies prezidento veiksmų ir išsakomos pozicijos. Be to, sakytinėmis ir rašytinėmis įvairaus pobūdžio kalbomis politikai gali kurti šalies įvaizdį tarptautinėje arenoje, kreiptis į tarptautinę bendruomenę, savo šalies piliečius, kurie per pastaruosius dešimtmečius tapo pagrindiniais politinės komunikacijos ir politinio diskurso veikėjais. Taigi politikų kalbos -viena iš pagrindinių komunikacijos tarp politiko ir auditorijos priemonių, sudėtingas procesas, reikalaujantis gana ilgo ir kruopštaus pasiruošimo, nes kalbėdami politikai siekia ne tik informuoti, įtikin-ti, paveikti auditoriją, bet ir įgyti jos palankumą. Per pastaruosius penkiolika metų, spartėjant globalizacijos procesams, mokslininkų dėmesys įvairių šalių prezidentų epideiktinėms kalboms padidėjo, tad atsirado daugiau prezidentinės retorikos ypatumų, politinio diskurso ir jo teorijų analizės studijų