The overall morbidity rates of MI increased among Kaunas men aged 25-64 and tended to increase among women, whereas among men aged 65-84 MI morbidity trends were without statistically significant changes and significantly decreased among women during 1995-2007. Weak inverse correlations between atmospheric air temperatures, rainfall level and direct correlation between air wind speed, atmospheric pressure and MI morbidity were established. Months/seasonal variations during analyzed period were observed.

Background and Objective: There is a lack of reliable epidemiological data on the long-term survival after acute myocardial infarction (AMI) in the Lithuanian population. The aim of the study was to evaluate the long-term (36 months) survival after AMI among persons aged 25–64 years, who had experienced AMI in four time-periods 1996, 2003–2004, 2008, and 2012. Material and Methods: The source of the data was Kaunas population-based Ischemic heart disease (IHD) register. Long-term survival after AMI (36 months) was evaluated using the Kaplan–Meier method. The survival curves significantly differed when p < 0.05. Hazard ratio for all-cause mortality and their 95% CIs, adjusted for baseline characteristics, were estimated with the Cox proportional hazards regression model. Results: The analysis of data on 36 months long-term survival among Kaunas population by sex and age groups showed that the survival rates among men and women were 83.4% and 87.6%, respectively (p < 0.05) and among 25–54 years-old and 55–64 years-old persons, 89.2% and 81.7%, respectively (p < 0.05). The rates of long-term survival of post-AMI Kaunas population were better in past periods than in first period. According to the data of the Kaplan-Meier survival analysis, long-term survival of 25 to 64-year-old post-AMI Kaunas population was without significantly difference in 1996, 2003–2004, 2008 and 2012 (Log-rank = 6.736, p = 0.081). The adjusted risk of all-cause mortality during 36 months among men and 25 to 54-year-old patients was on the average by 35% and 60% lower in 2012 than in 1996, respectively. Conclusion: It was found that 36 months survival post MI among women and younger (25–54 years) persons was significant better compared to men and older (55–64 years) persons. Long-term survival among 55 to 64-year-old post-AMI Kaunas population had a tendency to decrease during last period, while among 25–54 years old persons long-term survival was without significant changes. The results highlight the fact that AMI survivors, especially in youngest age, remain a high-risk group and reinforce the importance of primary and secondary prevention for the improvement of long-term prognosis of AMI patients.

Psichosocialinis veiksnys – tai aplinkybė, veiksmas, situacija, kuri turi įtakos darbuotojo fizinei sveikatai, drauge sukeldama jam stresą [1]. Tyrimo tikslas buvo nustatyti pagrindinius gydytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius ir jų sąsajas su gyvenimo kokybe. 2018 m. kovo – vasario mėn. anoniminės apklausos būdu, naudojant standartizuotus klausimynus, atlikta vienmomentinė epidemiologinė Raseinių, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių ir Prienų ligoninėse dirbančių gydytojų apklausa. Tyrimo imtis – n = 230 respondentų (atsako dažnis 79,4 proc.). Nustatyta, kad 41,3 proc. (n=95) respondentų reikia didelių specifinių įgūdžių darbe, penktadalis (n=44) teigė, kad darbo reikalavimai yra dideli ir tik pusė respondentų (n=126) manė, kad sprendimų priėmimo laisvė yra vidutinė. Nustatyta reikšminga priklausomybė tarp amžiaus ir darbui specifinių įgūdžių poreikio, darbo reikalavimų ir bendradarbių paramos. Beveik pusė (48,7 proc.) gydytojų patyrė vidutinį elgsenos stresą. Perdegimas darbe atsirado dėl per didelio darbo krūvio, kontrolės ir informacijos stokos, socialinio palaikymo trūkumo. Gydytojų subjektyvios sveikatos prognozei reikšmingą vertę turėjo psichologinis stresas (elgsenos, somatinis, kognityvinis), profesinis perdegimas ir darbui specifinių įgūdžių poreikis.

SantraukaPsichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai yra pagrindiniai, sąlygojantys pasitenkinimą darbu, o drauge ir darbo kokybę. Skiriama daug su darbu susijusių psichosocialinių rizikos veiksnių gydytojų darbe, iš kurių galima paminėti: pernelyg įtemptą darbo grafiką, didelius reikalavimus darbe, didelį darbo krūvį, darbo -atlygio neatitikimą, dėl to vystosi stresas. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad dauguma gydytojų sergantys eina į darbą ir ligą gydosi patys. Dažniausi nustatyti sveikatos sutrikimai yra: galvos skausmas, miego sutrikimai, "perdegimo" darbe sindromas. ĮvadasSusidomėjimas negatyvaus elgesio, streso pasireiškimais darbo vietoje pastaruoju metu didėja, tai rodo mokslinės publikacijos. Išsamiai gydytojų psichosocialinė aplinka, darbo krūviai Lietuvoje dar nėra tyrinėti. Intensyviai ir ilgai veikiant negatyviems psichosocialiniams veiksniams atsiranda sveikatos sutrikimų, padidėja klaidų rizika, nelaimingų atsitikimų darbe, konfliktų darbe tikimybė, kokybės praradimas, silpnėja paskata dirbti.Stresas darbe -darbuotojo reakcija į nepalankius darbo aplinkos sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir/ar santykių su darbdaviu psichosocialinius veiksnius [1]. Psichosocialiniai rizikos veiksniai tiriami taikant Lietuvos Respublikos teisės aktų, kompetentingų tarptautinių organizacijų (Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos ir kt.) nustatytas arba įstaigoje įdiegtas psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodikas. Yra daugybė publikacijų, nagrinėjančių slaugytojų darbo aplinką, sveikatą, tačiau trūksta tyrimų, kurie vertina gydytojų darbo sąlygas bei sveikatos problemas. Tačiau tyrimų, susijusių su gydytojų patiriamu stresu darbe, Lietuvoje trūksta.Carayon pateikia apibūdinimą, kaip aplinkos veiksniai veikia žmogų darbe (1 paveikslas), kur svarbiausi fizinės GYDYTOJŲ PSICHOSOCIALINIŲ DARBO APLINKOS VEIKSNIŲ IR SUBJEKTYVIOS SVEIKATOS ĮVERTINIMAS Rasa Žutautienė, Ričardas Radišauskas, Rūta Ustinavičienė, Jolita Kirvaitienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Aplinkos ir darbo medicinos katedra 1 pav. Žmogų veikiantys veiksniai darbe pagal Carayon ir kt. [2] 3.Technika Žmogus 4.Užduotis 1. Fizinė aplinka 2.Organizacija

Raktažodžiai: cukrinis diabetas, gyvensena, kapiliarinis kraujas. SantraukaTarptautinės diabeto federacijos duomenimis, pasaulyje diabetu serga 415 mln. žmonių, iš kurių apie 90 proc. sudaro sergantys II tipo cukriniu diabetu, daž-niausiai siejamu su gyvensenos įpročiais. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. Lietuvoje užregistruoti 104478 cukrinio diabeto atvejai, iš kurių -99197 II tipo cukrinio diabeto. Gliukozės kiekis kapiliariniame kraujyje yra pagrindinis diagnostinis parametras, leidžiantis diagnozuoti diabetą ar priešdiabetinę ligos stadiją. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad II tipo cukrinio diabeto galima išvengti laikantis darbo ir poilsio režimo, neignoruojant sveikos mitybos principų, skiriant laiko fiziniam aktyvumui. Tyrimo tikslas -nustatyti Kauno kolegijos bendruomenės narių gyvensenos įpročių sąsajas su gliukozės kiekiu kapiliariniame kraujyje. Duomenys tyrimui rinkti 2016 m. Kauno kolegijoje vykusių 3 renginių metu: renginio, skirto paminėti tarptautinei "Sveikatos dienai" -balandžio mėn. 7 d.; renginio "Sveiki, aktyvūs, žvalūs", vykusio spalio mėn. 2 d.; renginio, skirto tarptautinei "Cukrinio diabeto" dienai paminėti lapkričio mėn. 14 d. Renginių metu buvo matuojama gliukozės koncentracija kapiliariniame kraujyje, dalyviai atsakinėjo į anketos klausimus, apibūdinančius jų gyvenseną. Tyrime dalyvavo 117 savanoriškai sutikusių tirtis Kauno kolegijos bendruomenės narių. Tyrimo rezultatai -Kauno kolegijos bendruomenės narių gliukozės kiekio kapiliariniame kraujyje padidėjimas momentinio tyrimo metu susijęs su amžiumi, kūno masės indeksu bei fiziniu aktyvumu (p<0,05). Respondentai, kuriems buvo nustatytas padidėjęs gliukozės kiekis kapiliariniame kraujyje, blogiau vertino savo sveikatą bei mitybą, jų veiklą lydėjo nervinė įtampa, jie dažniau rūkė. ĮvadasMoksliniais tyrimais įrodyta, kad gyvensena yra tiesiogiai susijusi su cukrinio diabeto etiologija ir patogeneze. Vienas pagrindinių vaidmenų II tipo cukrinio diabeto vystymuisi ir progresijai tenka mitybos įtpročiams: dietos, paremtos negatyviu energijos balansu, Viduržemio jūros regiono mitybos modelis, bendras antioksidantų kiekis, valgymo įpročiai, angliavandenių kiekis ir jų tipas, skaidulos yra labai svarbūs, kalbant apie mitybą, kontroliuojančią ir palaikančią normalų gliukozės kiekį kraujyje [1]. Pasak R. A. Mekary ir kt., cukrinio diabeto vystymąsi gali sąlygoti ne tik valgomas maistas, bet ir valgymo įpročiai. Moterys, kurios nereguliariai valgė pusryčius, turėjo didesnę tikimybę susirgti antro tipo cukriniu diabetu. Analizuojant vyrų valgymo ypatumus, nustatyta, kad užkandžiavimas tarp pagrindinių valgymų turėjo didesnę tikimybę susirgti antro tipo cukriniu diabetu [2].Ir nors dažnas valgymas mažomis porcijomis yra paplitęs kaip viena pagrindinių mitybos rekomendacijų, sergant cukriniu diabetu [3], tačiau kai kurie tyrėjai teigia, kad šis valgymo būdas tik padidina apetitą ir turi neigiamą įtaką svorio metimui [4]. Pasak R. Taylor ir Y. Saisho, individai, kurių ląstelės yra atsparios insulinui ir dėl to padidėjęs bendras...