Numerous cross-linguistic and cross-disciplinary studies have looked at the manifestation of author stance in academic texts. One of the most recurrent areas of contrast has been the use of personal pronouns across linguistic and disciplinary cultures. This paper aims at reviewing previous research on self-reference in research articles taking an intercultural perspective. It focuses on 22 studies which report on results regarding this stance feature in 13 lingua-cultural contexts (Bulgarian, Chinese, Danish, Dutch, English, French, German, Italian, Lithuanian, Norwegian, Persian, Russian, Spanish). They have been extracted from relevant publications in the fields of English for Academic Purposes and English for Specific Purposes over the past 25 years (1998)(1999)(2000)(2001)(2002)(2003)(2004)(2005)(2006)(2007)(2008)(2009)(2010)(2011)(2012). A close analysis of this research highlights different cultural trends in constructing writer-reader relationships in this academic genre and reveals important methodological issues across different studies. This review article also has implications for English as a lingua franca (cf. Mauranen 2012) as used in international publications.

No abstract

No abstract

ĮvadasNuo tada, kai amerikiečių mokslininkas G. Lakoff 1972 metais pirmąkart paminėjo terminą "hedging" (liet. sąšvelniai 1 ), susidomėjimas šiuo Lietuvoje dar ir dabar gana nauju reiškiniu nuolat augo. Šiuo terminu apibūdinamos kalbos priemonės, švelninančios propozicijos kategoriškumą ir taip padedančios išvengti galimo nepritarimo. Propoziciją galima formuluoti kaip teiginį, už kurį autoriai yra tiesiogiai atsakingi (pvz., šie vaistai veiksmingai gydo aritmiją), arba tą pačią mintį išreikšti ne taip kategoriškai, paliekant erdvės galimoms interpretacijoms (pvz., šie vaistai gali veiksmingai gydyti aritmiją).Kadangi sąšvelniai -nevienalytis ir įvairiapusis kalbos reiškinys, jį nelengva vienareikš-miškai apibrėžti. Vieni tyrinėtojai žvelgia į šį reiškinį plačiau ir sąšvelniais laiko bet kokią strategiją, leidžiančią pasakyti mažiau, nei autorius mano (Markkanen ir Schroder 1997). Kiti sąšvelnius apibūdina kaip kalbos priemones, kurios akivaizdžiai mažina autoriaus atsakomybę už išreikštos propozicijos turinį (Crompton 1997). Visgi dauguma mokslininkų sutinka, kad sąšvelniais švelninama autoriaus pozicija, kuri priešingu atveju atrodytų pernelyg kategoriška.Nuo sąšvelnių apibrėžties priklauso, kaip bus formuluojamos ir sprendžiamos kitos problemos. Įvairialypė sąšvelnių prigimtis sukelia keblumų bandant nustatyti jų raiškos priemonių ir reikšmės atspalvių visumą semantiniame ir pragmatiniame lygmenyje, t. y. kokios kalbos priemonės turėtų būti priskiriamos sąšvelniams, kaip juos klasifikuoti, kokiais tikslais sąšvelniai vartojami. Tai svarbiausi klausimai, į kuriuos lingvistai vis dar neranda vieno atsakymo, o teoriniuose darbuose dažnai pateikiamos įvairios interpretacijos.

This paper focuses on the rhetorical structure of research article and conference abstracts in Linguistics. The study employs quantitative and qualitative analysis and is based on a self-compiled corpus of abstracts from two prestigious linguistic journals (Linguistics and The Journal of Linguistics) and conference abstracts from the 49 th Annual Meeting of the international society of linguists Societas Linguistica Europaea. The results show that the key moves (‘Background’, ‘Purpose’, ‘Methods’, ‘Results’) are distributed fairly similarly across the two types of abstracts; however, the ways they are employed are not always similar. Two additional moves were identified in our data set (‘Niche Opening’ and ‘Announcing Position’), which signal different promotional strategies employed by researchers.