Autoriaus pozicijos švelninimas: tarpdalykiniai ir tarpkalbiniai raiškos priemonių ypatumai

Abstract

ĮvadasNuo tada, kai amerikiečių mokslininkas G. Lakoff 1972 metais pirmąkart paminėjo terminą "hedging" (liet. sąšvelniai 1 ), susidomėjimas šiuo Lietuvoje dar ir dabar gana nauju reiškiniu nuolat augo. Šiuo terminu apibūdinamos kalbos priemonės, švelninančios propozicijos kategoriškumą ir taip padedančios išvengti galimo nepritarimo. Propoziciją galima formuluoti kaip teiginį, už kurį autoriai yra tiesiogiai atsakingi (pvz., šie vaistai veiksmingai gydo aritmiją), arba tą pačią mintį išreikšti ne taip kategoriškai, paliekant erdvės galimoms interpretacijoms (pvz., šie vaistai gali veiksmingai gydyti aritmiją).Kadangi sąšvelniai -nevienalytis ir įvairiapusis kalbos reiškinys, jį nelengva vienareikš-miškai apibrėžti. Vieni tyrinėtojai žvelgia į šį reiškinį plačiau ir sąšvelniais laiko bet kokią strategiją, leidžiančią pasakyti mažiau, nei autorius mano (Markkanen ir Schroder 1997). Kiti sąšvelnius apibūdina kaip kalbos priemones, kurios akivaizdžiai mažina autoriaus atsakomybę už išreikštos propozicijos turinį (Crompton 1997). Visgi dauguma mokslininkų sutinka, kad sąšvelniais švelninama autoriaus pozicija, kuri priešingu atveju atrodytų pernelyg kategoriška.Nuo sąšvelnių apibrėžties priklauso, kaip bus formuluojamos ir sprendžiamos kitos problemos. Įvairialypė sąšvelnių prigimtis sukelia keblumų bandant nustatyti jų raiškos priemonių ir reikšmės atspalvių visumą semantiniame ir pragmatiniame lygmenyje, t. y. kokios kalbos priemonės turėtų būti priskiriamos sąšvelniams, kaip juos klasifikuoti, kokiais tikslais sąšvelniai vartojami. Tai svarbiausi klausimai, į kuriuos lingvistai vis dar neranda vieno atsakymo, o teoriniuose darbuose dažnai pateikiamos įvairios interpretacijos.

Autoriaus pozicijos adverbialai ir adverbializacija lietuvių mokslo kalboje

“…Būtent šie reiškiniai, pastaruoju metu plačiai analizuojami norint atskleisti autoriaus pozicijos raiškos ypatumus įvairiakalbiuose akademiniuose tekstuose, lietuvių kalbotyroje kol kas mažai tyrinėti. Nepaisant to, šalia darbų (Bitinienė 1983(Bitinienė , 2005(Bitinienė , 2009Župerka 1983;Koženiauskienė 2005;Alaunienė 2005;Linkevičienė 2009), kuriuose gana fragmentiškai nagrinėjami akademinio diskurso turinio ir struktūros aspektai, mokslinio stiliaus ir jo intertekstualumo klausimai, jau yra išleista keletas studijų (Ryvitytė 2005(Ryvitytė , 2008Damošius 2007;Šinkūnienė 2011Ruskan 2012), kuriose analizuojama vertinimo ir autoriaus pozicijos raiška lietuvių mokslo kalboje bei jos specifika, gretinant ją su anglų kalba.…”

Text-organising metadiscourse markers in academic texts

“…The success of creating an academic text probably depends on metadiscourse, as it helps to create a coherent text and establish a relationship with the reader, accept different standpoints, and present convincing, wellsupported arguments. To achieve the goal, the author applies linguistic elements common to academic discourse, in other words, metadiscourse markers of text organisation, as well as specific elements of the area of science and genre (Hyland, 2015;Hyland and Tse, 2004;Šinkūnienė, 2011). According to Šinkūnienė (2013), the academic discourse researched in various aspects reveals the peculiarities of the creation and structure of academic texts, the nature of argumentation and rhetoric, suggestiveness and the features of the use of metadiscourse, which help to reveal the author's proposition and establish a relationship with the reader.…”

Expression of evaluation in German and Lithuanian court judgments / Zum Ausdruck der Bewertung in deutschen und litauischen gerichtlichen Entscheidungen

“…etwa Girnth 1993;Ryvitytė 2001Ryvitytė , 2005Ryvitytė , 2008Harras 2006;Damošius 2007;Šinkūnienė 2008;Kohrs 2010;Smetona, Usonienė 2012). Die Bewertung in juristischen Texten ist es aber meines Wissens bis jetzt noch nicht untersucht worden, sodass dieser Beitrag zur kontrastiven Untersuchung der deutschen und litauischen Sprachen beitragen und auch für die Übersetzer(innen) von einigem Interesse sein könnte: Der Vergleich bewertender Ausdrücke in beiden Sprachen dürfte nämlich auch bestimmte Aufschlüsse im Hinblick auf die Übersetzungsmöglichkeiten entsprechender Stellen geben, auch wenn diese Untersuchung sich dies nicht unmittelbar zum Ziel setzt.…”