No abstract

The purpose of this research is to investigate the feasibility of utilizing the slag collected after gasification of organic fuel combined with sewage sludge. The residue left after gasification process is likely usable as raw material for production of supercondensers. The sewage sludge neutralization system consists of a dosing system (fuel tank), gasifier, plasma reactor, electrostatic filter, and heat exchangers. For the gasification process, dried solid sewage is supplied in proportion of 70% to biomass 30% by weight. The slag is collected in a specially designed chamber beneath the gasifier. A scanning electron microscope (SEM) was used to evaluate surface morphology of the samples. Elemental analysis of the sewage sludge slag was performed using the energy-dispersive spectroscopy (EDS) method, which showed different solid-state elements contained in the porous structure of the solid phase: carbon 29%, aluminum 26%, potassium 20%, chlorine 1%, and others. The specific surface area of the sewage sludge slag is 6.15 m 2 /g as the BET analysis shows. In order to use the slag as a secondary raw material, detailed analysis of the structure and properties is necessary for a decision on whether the slag left after gasification of sewage sludge is suitable for any further usages. Initial results indicate that the slag may be used for production of electrodes for supercapacitors.Implications: Every year thousands of tons of sewage sludge are formed in Lithuania. Sewage sludge consists of organic and inorganic compounds. Partial combustion, plasma decomposition, and other methods are used to neutralize the sewage sludge. The incineration of sewage sludge results in generation of solid-phase slag. In this paper the material structure and composition of a solid slag (formed during neutralization of sewage sludge) is considered. Also, the impact the ambient temperature on structure and composition of solid slag is analyzed.

Lietuvoje biomasės dujinimo praktinis pritaikymas nėra žinomas. Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai jau daugelį metų dirba biomasės ir kitų atliekų dujinimo srityje, sukūrė naudotų padangų dujinimo technologiją kalkėms gaminti, atliko kietų organinių atliekų, glicerolio dujinimo ir deginimo, biomasės dujinimo metu gautų dujų katalitinius valymo nuo dervų lašelių mokslinius tyrimus, sukūrė ir pramonėje plačiai pritaikė skystojo ir dujinio kuro deginimo įrenginius. Turima patirtis leido sukurti biomasės ir atliekų dujinimo technologiją, kurios pagrindinis uždavinys – biomasės dujinimo metu generuoti dujas, skirtas technologiniams procesams. Šiame straipsnyje pateikiama pastarųjų dešimties metų LEI Degimo procesų laboratorijoje atliktų tyrimų apžvalga ir gauti pagrindiniai rezultatai vykdant eksperimentinius įvairios biomasės ir atliekų dujinimo tyrimus. Vykdytais darbais sukurti nesmulkintų naudotų padangų, granuliuotos biomasės ir atliekų, taip pat sausinto nuotėkų dumblo dujinimo įrenginių prototipai. Gautos naujos mokslinių tyrimų žinios apie generuotų dujų sudėtį, jų kaloringumą ir fizikines savybes. Nustatytas įvairios biomasės ir atliekų dujinimo dėsningumas ir optimalios sąlygos, kurioms esant su sukurtu prototipu galima gauti kaloringiausias dujas. Surastos technologijos konstravimo ypatybės, valdymo savybės ir suformuluoti pasiūlymai didesnės galios įrenginiui. Įvardytos tolesnio įrenginio tobulinimo gairės. Straipsnyje įvertinama dujinimo technologijos dabartinė situacija ir perspektyvos Lietuvoje.

No abstract

No abstract