Eu ro po je tei sė ke liau ti at vi ru kraš to vaizdžiu 1 -vi so mis to mis vie to mis, ku rios ne bu vo ap sta ty tos ir ap tver tos, iki pat mo der nių jų lai kų bu vo ne kves tio nuo ja ma. Šiais lai kais yra priešin gai -eg zis tuo ja dau gy bė įsta ty mų, ri bo jan čių lais vą ju dė ji mą tiek pri va čia, tiek vals ty bi ne že me. Ta čiau Eu ro po je yra vals ty bių, kur se no vi nė papro ti nė tei sė ju dė ti at vi ru kraš to vaiz džiu yra per kel ta į įsta ty mus, o ja ga li nau do tis tiek tų vals ty bių pi lie čiai, tiek ir at vy kę į ša lį sve čiai.Lie tu vo je per pas ku ti nius du de šimt me čius at vi ro kraš to vaiz džio pri ei na mu mo rek re a ci jai pro ble ma tampa vis ak tu a les nė. Nuo se no vi siems įpras to se rek re aci nė se te ri to ri jo se prie van dens tel ki nių nu tį so tvo ros, pa kran tė se pri dy go pir čių ir va sar na mių bei skel bi mų pri va ti val da vi du ry miš kų. Daug žmo nių, me tų me tais pri pra tę su šei mo mis lan ky tis įpras to se mau dy nių vieto se, bu vo iš jų iš stum ti. Lie tu vos ži niask lai do je bū tent tvo rų prie van dens tel ki nių pro ble ma ap ta ria ma dažniau siai tiek res pub li ki nė je, tiek vie ti nė je spau do je ir in ter ne ti nė je ži niask lai do je, tai ro do didžiu lį šios proble mos ak tu a lu mą vi suo me nei. KraŠ To VaiZ dŽio, KaiP reK re a ci nĖS aP lin KoS, Pri ei na MuMo reg la Men Ta Vi Mo lie Tu Vo Je ir uŽ Sie nio ValS TY BĖ Se ana li ZĖ do vi lė di min da vi čiū tė KTU Ar chi tek tū ros ir sta ty bos ins ti tu tas, Tu ne lio g. 60, LT-44405 Kau nas, Lie tu va El. paštas do di mi@gmail.com Įteik ta 2008 10 14San trau ka. Straips ny je nag ri nė ja mos vi suo me nės tei sės lais vai ju dė ti ir už si im ti rek re a ci ne veik la at vi ra me, ne už sta ty ta me kraš tovaiz dy je Lie tu vo je ir už sie nio vals ty bė se. Šiuo me tu Lie tu vo je to kios uni ver sa lios tei sės, įtvir tin tos įsta ty muo se, nė ra, nors kar tu nė ra ir giež tų drau di mų bū ti ir ju dė ti at vi ra me kraš to vaiz dy je. Ta čiau že mės, miš kų ir van de nų ūkio že mių pri va ti za vi mas ir sa vi nin kų no ras kuo la biau ap ri bo ti sa vo že mes vis la biau mažina vi suo me nės tei ses į Lie tu vos kraš to vaiz dį. Straips ny je api ben dri na ma šiuo me tu ga lio jan ti tei si nė ba zė, reg la men tuo jan ti Lie tu vos vi suo me nės tei ses į at vi rą kraš to vaiz dį. Pa tei kia ma už sie nio vals ty bių pa tir tis šio je sri ty je. Tai skan di na viš kas ir ško tiš kas mo de lis, kur ga lio ja uni ver sa li pri ei gos teisė. Pa ly gi ni mui kaip kon tras tas pa tei kia mas An gli jos ir Vel so mo de lis, kur vi suo me nės tei sės į at vi rą kraš to vaiz dį la bai ri bo tos. Api ben dri nus esa mą si tu a ci ją Lie tu vo je ir už sienio pa tir tį, straips ny je siū lo ma ir Lie tu vo je įsta ty mu už tik rin ti vi suo me nei kraš to vaizdžio pri ei na mu mą. reikšmi niai žodžiai: pri ei gos tei sė, kiek vie no žmo gaus tei sė, ke lio tei sė, rek re a ci ja at vi ra me ore, at vi ras krašto vaiz dis, rek re a ci nės te ri to ri jos, pri ei gos prie ...
Public rights of access to engage in recreational activities in open non-urbanized countryside in Lithuania, Scandinavia and UK are analysed in this paper. Currently there is no universal public right of access in Lithuania. On the other hand, there is no strict prohibition to walk or stay in open countryside as well. But public rights of access to the Lithuanian countryside are more and more undermined as privatization of land, forests and water is going on and land owners try to fence their properties. The present Lithuanian legal basis that regulates public access to countryside is evaluated. Foreign experience in this field is reviewed. Scandinavian countries and Scotland adopted universal everyman’s right. On the other side, public rights are very limited in England and Whales. Summarizing these different approaches and current situation in Lithuania proposals on implementing the public right of access in the Lithuanian legislature are presented. Santrauka Straipsnyje nagrinėjamos visuomenės teisės laisvai judėti ir užsiimti rekreacine veikla atvirame, neužstatytame kraštovaizdyje Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Šiuo metu Lietuvoje tokios universalios teisės, įtvirtintos įstatymuose, nėra, nors kartu nėra ir giežtų draudimų būti ir judėti atvirame kraštovaizdyje. Tačiau žemės, miškų ir vandenų ūkio žemių privatizavimas ir savininkų noras kuo labiau apriboti savo žemes vis labiau mažina visuomenės teises į Lietuvos kraštovaizdį. Straipsnyje apibendrinama šiuo metu galiojanti teisinė bazė, reglamentuojanti Lietuvos visuomenės teises į atvirą kraštovaizdį. Pateikiama užsienio valstybių patirtis šioje srityje. Tai skandinaviškas ir škotiškas modelis, kur galioja universali prieigos teisė. Palyginimui kaip kontrastas pateikiamas Anglijos ir Velso modelis, kur visuomenės teisės į atvirą kraštovaizdį labai ribotos. Apibendrinus esamą situaciją Lietuvoje ir užsienio patirtį, straipsnyje siūloma ir Lietuvoje įstatymu užtikrinti visuomenei kraštovaizdžio prieinamumą.
In this paper norms of urban green areas formed by the order of the Ministry of Environment are presented. The current legislation of Lithuanian green areas as a component of urban structure is surveyed. Experience in norm formation for green areas is discussed. Classification of green areas is indicated (separate and dependant greenery). The main principles of normalization and allocation of green areas is introduced. It is proposed to normalize separate green areas, depending on the size of towns and health-resorts (big, middle-sized, small) and depending on their place in a green system (local, in a district or town). Also, it is proposed to calculate the area of dependant green areas as a portion (in percent) of the whole area of a land plot and according to land use of the plot. Lietuvos miestų želdynų urbanistinių normų sudarymo principai ir pasiūlymai Santrauka Lietuvoje teritorijų planavimo procesas yra reglamentuojamas daugelio įvairaus lygmens teisinių dokumentų: įstatymų, taisyklių, tvarkų, normatyvų. Tačiau tarp jų nėra nė vieno dokumento, skirto išimtinai miestų želdynų, kaip svarbaus urbanistinės struktūros komponento, reglamentavimui. Esant tokiai situacijai, miesto želdynai lieka beveik neapsaugoti nuo sunaikinimo pritrūkus laisvų ir patogių teritorijų statyboms. Formuojant miestus, priimant strateginius jų plėtros sprendimus, želdynai dažniausiai lieka paskutinėje vietoje po visuomeninų ar komercinių statinių ir transporto. Siekiant ištaisyti tokią padėtį, būtina parengti teisinius teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose būtų aiškai reglamentuojamas želdynų planavimas, tvarkymas, apsauga. Taigi šiame straipsnyje pateikiama trumpa Lietuvos želdynų normų apžvalga ir želdynų normavimo pasiūlymai, jų klasifikacija, esminiai želdynų normavimo ir skirstymo principai bei normavimo pasiūlymai.
scite is a Brooklyn-based organization that helps researchers better discover and understand research articles through Smart Citations–citations that display the context of the citation and describe whether the article provides supporting or contrasting evidence. scite is used by students and researchers from around the world and is funded in part by the National Science Foundation and the National Institute on Drug Abuse of the National Institutes of Health.
hi@scite.ai
10624 S. Eastern Ave., Ste. A-614
Henderson, NV 89052, USA
Copyright © 2024 scite LLC. All rights reserved.
Made with 💙 for researchers
Part of the Research Solutions Family.