IL-33 is a recently discovered cytokine which plays an important role in asthma pathogenesis. Aim: To evaluate serum IL-33 in patients with asthma and healthy controls, and to evaluate the association of IL-33 with different asthma phenotypes. Methods: Patients with asthma (n = 115) and healthy subjects (n = 85) were included in the study. Subjects with asthma were divided into groups according to their phenotype: allergic/non-allergic, eosinophilic/non-eosinophilic, obese/nonobese and severity according to GINA (mild, moderate and severe). The concentration of IL-33 in serum was measured by standardized enzyme-linked immunosorbent assay. Results: The level of IL-33 was significantly higher in patients with asthma when compared to healthy subjects (672.73 ± 104.47 pg/mL vs 268.52 ± 27.56 pg/mL, P < 0.05). IL-33 was also higher in the allergic asthma group patients when compared to non-allergic asthmatics (844.61 ± 152.08 pg/mL vs 369.56 ± 77.94 pg/ mL, P < 0.05). There was a significantly higher serum IL-33 level in the eosinophilic asthma group when compared to the group of non-eosinophilic asthma patients (1001.10 ± 199.11 pg/mL vs 337.49 ± 72.68 pg/mL, P < 0.01). We did not find a significant difference in serum IL-33 level between different asthma severity groups, obese and non-obese asthmatics. Conclusion: IL-33 is increased in asthma patients, particularly in some phenotypes: allergic asthma and eosinophilic asthma.

Multiple endocrine neoplasia type 1 (MEN 1) is a rare syndrome inherited in an autosomal dominant pattern, characterized by combinations of tumors of the parathyroid glands, pituitary gland, and pancreatic islet cells and more rare tumors of endocrine organs and nonendocrine tissues. Germline mutations in the MEN1 gene are responsible for the MEN 1 syndrome, leading to an inactive form of menin protein. Benign lesions of the parathyroid glands are characteristic in patients with the MEN 1 syndrome; however, patients can develop parathyroid carcinomas very rarely. This report presents a clinical case of the MEN 1 syndrome: a 39-year-old woman underwent surgery for carcinoma of two parathyroid glands as well as was treated for pituitary prolactinoma, which caused infertility, and malignant insulinoma; the patient had multiple subcutaneous lipomas as well. Genetic analysis revealed a novel germline mutation in the MEN1 gene – a nucleotide insertion at codon 43 in exon 2 (c.129insA), which caused the occurrence of the MEN1 syndrome. The clinical case of the MEN 1 syndrome presented here is relevant in gathering the data on etiopathogenesis of not only MEN 1 syndrome, but an extremely rare pathology – parathyroid carcinoma – as well.

Chronic airway inflammation can be mediated by an enhanced neutrophil oxidative burst. However, the role of bacteria in the pathogenesis of chronic obstructive pulmonary disease (COPD) exacerbations is highly controversial. The aim of this study was to evaluate the production of reactive oxygen species (ROS) in peripheral blood and sputum neutrophils during bacterial and nonbacterial acute exacerbations of COPD (AECOPD). A total of 40 patients with AECOPD, 10 healthy nonsmokers, and 10 "healthy" smokers were enrolled into the study. Peripheral blood and sputum samples were obtained during exacerbation and after recovery. Neutrophils were isolated by high-density gradient centrifugation and magnetic separation. ROS production by neutrophils was investigated after stimulation with phorbol-myristate-acetate and Staphylococcus aureus bacteria. ROS production by neutrophils was assessed as the mean fluorescent intensity using a flow cytometer. IL-8 levels in serum and induced sputum were determinant by ELISA. Spontaneous ROS production was significantly higher in neutrophils from the patients with bacterial AECOPD as compared with nonbacterial AECOPD and stable COPD (P <0.05). ROS production stimulated with PMA and with Staphylococcus aureus was significantly higher in neutrophils isolated from the patients with bacterial AECOPD as compared with nonbacterial and stable COPD (P <0.05). The serum and induced sputum IL-8 levels were significantly increased in the patients with bacterial AECOPD than nonbacterial AECOPD, stable COPS, and "healthy" smokers and nonsmokers (P <0.05) and higher in the induced sputum as the compared with serum in all studied groups (P <0.05). Enlarge CRP level was documented during AECOPD than in all other groups (P <0.05). A markedly increased ROS production in sputum neutrophils during bacterial AECOPD shows an inflammatory response reflecting enhanced local inflammation, which can be mediated by bacterial colonization.

No abstract

No abstract

Introduction/Objective Alpha-1 antitrypsin deficiency is a well established inherited risk factor for chronic obstructive pulmonary disease (COPD); however, alpha-1 antitrypsin level may result in different lung function reduction. The aim of our study was to evaluate possible associations of alpha-1 antitrypsin level and lung function in COPD patients with different alpha-1 antitrypsin phenotypes. Methods Serum alpha-1 antitrypsin concentration from patients (n = 1,167) with COPD, defined according to the GOLD criteria, were analyzed by nephelometry, and alpha-1 antitrypsin phenotype was determined by means of isoelectric-focusing. Results In COPD patients without alpha-1 antitrypsin deficiency (MM), a significant negative association of lung function (FEV 1) with serum alpha-1 antitrypsin (r =-0.511; p < 0.05) and C-reactive protein (CRP) concentrations (r =-0.583; p < 0.05) was detected; moreover, the level of alpha-1 antitrypsin positively correlated with CRP concentration (r = 0.667; p < 0.05). Conclusions In patients without alpha-1 antitrypsin deficiency, detected negative association of alpha-1 antitrypsin level with FEV 1 and positive association with the CRP level defined the importance of alpha-1 antitrypsin for lung function in COPD patients.

Tyrimo tikslas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regione Lietuva išlieka tarp pirmaujančių pagal užsikrėtusiųjų daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze (DVA-TB) skaičių. Siekiant mažinti sergamumą tuberkulioze (TB), be kitų priemonių būtinas visuomenės žinių apie šią ligą gilinimas, todėl atsirado poreikis išsiaiškinti, kiek gyventojai žino apie TB bei veiksnius, lemiančius jų žinių kokybę. Tyrimo metodika. Vykdytas momentinis tyrimas, apklausos metu naudotas tyrimo autorių parengtas klausimynas. Apklausti 84 pacientai, gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filiale Romainių TB ligoninėje. Rezultatai. Mažiausiai teisingų žinių apie TB turėjo vyresni nei 60 metų pacientai (p = 0,019) bei turintys tik pradinį išsilavinimą (p = 0,008). Kiti socialiniai ir demografiniai veiksniai reikšmingos įtakos žinių apie TB lygiui neturėjo. 57,6 proc. apklaustųjų netikėjo, jog TB yra visiškai išgydoma. Bendros respondentų žinios apie TB buvo vidutinio lygio arba nepakankamos. Išvados. Mokymai TB tema būtini ir turėtų būti orientuoti į rizikos grupes. Geriau informavus pacientus apie DVA-TB, galimai padidėtų pacientų sąmoningumas ir motyvacija nenutraukti gydymo.

Tyrimo tikslas. Ištirti dešiniojo skilvelio (DS) echokardiografinių dydžio ir funkcijos pokyčių bei laboratorinių biožymenų reikšmę pacientams, kuriems nustatyta nedidelės rizikos plaučių embolija (PE). Tyrimo metodika. Atlikta re­trospektyvioji pacientų, kuriems buvo nustatyta nedidelės rizikos ūminė PE ir kurie buvo gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Pulmonologijos skyriuje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., duomenų analizė. Vertinti echokardiografiniai DS disfunkcijos ir išsiplėtimo požymiai bei laboratoriniai biožymenys (troponinas I (TnI) ir N-terminalinis smegenų natriuretinis peptidas (NT-pro BNP)). PE sergančiųjų mirčių dažnis vertintas po 30, 90 dienų ir po 12 mėn. Tyrimo rezultatai. Į tyrimą įtraukti 157 sergantieji PE (69 vyrai (56,1 proc.) ir 88 moterys (43,9 proc.), kurių amžiaus vidurkis – 68,7 metų. Moterų mirčių skaičius per 30 dienų buvo statistiškai reikšmingai mažesnis nei vyrų (p<0,05), tačiau po 90 dienų ir 12 mėn. reikšmingo skirtumo tarp lyčių nenustatyta. Echokardiografiniai DS disfunkcijos ir išsiplėtimo požymiai nustatyti 89 pacientams, TnI padidėjimas – 50, NT-proBNP – 20, atitinkamai – 69,0 proc., 62,5 proc. ir 90,9 proc. iš tų pacientų, kuriems šie tyrimai buvo atlikti. Mirties atvejų skaičius per 30 dienų nuo PE nustatymo – 15 (9,6 proc.), 90 dienų – 23 (14,6 proc.), 12 mėn. – 32 (20,4 proc.). Statistiškai patikimai nustatyta didesnė mirties rizika po 30, 90 dienų ir 12 mėn., esant triburio vožtuvo žiedo (TVŽ) sistolinio greičio sumažėjimui, DS išsiplėtimui ir triburio vožtuvo žiedo judesio amplitudės (TVŽJA) sumažėjimui, taip pat po 90 dienų ir 12 mėn. –regurgitacijos per triburį vožtuvą (TV) greičio padidėjimui (p<0,05). Laboratorinių biožymenų padidėjimo ryšio su didesniu mirčių dažniu įrodyti nepavyko (p>0,05). Tam įtakos gali turėti per mažas pacientų skaičius, kuriems buvo atlikti šie tyrimai. Išvados. Vertinant PE mirties riziką, echokardiografiniai DS dydžio bei funkcijos pokyčiai padeda prognozuoti ankstyvos ir vėlyvos mirties riziką.