Viena iš daugelio neišspręstų gretinamosios leksikologijos problemų yra jos santykis su kitais mokslais: leksikografija, leksine semantika, kalbų tipologija, užsienio kalbų mokymu, vertimo mokslu ir kt. Kadangi vertimo mokslas dėl vertimų poreikio ES institucijose, grožinės literatūros vertimų gausos, geriausių metų vertėjų rinkimų ir pan. pastaruoju metu tampa vis populiaresnis, straipsnyje bandoma apibrėžti šios mokslo srities santykį su gretinamąja leksikologija. [...]
Jokia kita lingvistikos šaka nėra tokia artima gretinamajai leksikologijai kaip dviejų kalbų leksikografija. Nepaisant to, kad pastaraisiais dešimtmečiais juntamas padidėjęs leksikografų susidomėjimas leksikologijos problemomis, ruošiami straipsniai aktualiais leksikologijos ir leksikografijos klausimais, rengiamos bendros leksikologų bei leksikografų konferencijos, iki šiol nėra išsamios apibendrinančios studijos apie šių disciplinų panašumus bei skirtumus ir jos nagrinėjamos atskirai. Todėl šio straipsnio tikslas – prisidėti prie diskusijos apie gretinamosios leksikologijos ir dviejų kalbų leksikografijos santykį. Straipsnyje pabrėžiami šių kalbotyros mokslo šakų panašumai, išryškinami skirtumai, nustatomas dabartinis jų santykis ir stengiamasi pažvelgti į leksikologinių bei leksikografinių tyrimų ateitį.Prieinama išvada, kad ribos tarp gretinamosios leksikologijos ir dviejų kalbų leksikografijos nėra aiškios, jų tikslai, uždaviniai daugelyje vietų persipina, šios disciplinos yra veikiau taikomojo pobūdžio, viena kitą papildo ir viena be kitos vargiai galėtų egzistuoti. Antra vertus, dviejų kalbų leksikografija praktikoje ne visada naudojasi leksikologijos tyrimų rezultatais. Apibendrinant galima teigti, kad gretinamoji leksikologija ir dviejų kalbų leksikografija nėra viena kitos dalis, egzistuoja ne atskirai viena nuo kitos, tačiau turi bendradarbiauti ir praktikoje toliau taikyti viena kitos tyrimų rezultatus.
Vienas svarbiausių leksikologijos, leksikografijos ir vertimo mokslo iki šiol aiškiai neatsakytų klausimų – atitikmenų santykio tarp dviejų leksinių vienetų nustatymas dviejose gretinamose kalbose. Dauguma leksikologų, gretinančių dvi ar daugiau kalbų, skiria visiškus, dalinius atitikmenis arba kalba apie ekvivalentiškumo nebuvimą. Vis dėlto praktikoje egzistuoja tik dalinis dviejų gretinamų kalbų leksemų atitikimo santykis arba procentas. Tačiau jei mokslinėje diskusijoje būtų vartojama tik dalinio atitikimo santykio sąvoka, kiltų dar daugiau sumaišties – dalinio atitikimo santykis tarp dviejų gretinamų leksinių vienetų apimtų platų spektrą nuo 1 iki 99 procentų. Todėl šiame straipsnyje mokslinei diskusijai pateikiama matematinė formulė, pagal kurią būtų galima apskaičiuoti atitikimo santykį tarp vieno leksinio lauko leksemų dviejose kalbose. Straipsnyje pirmiausia bendrais bruožais pateikiama leksinio lauko „Aukštuma“ semantinė analizė lietuvių ir vokiečių kalbose, kuri ir yra siūlomos formulės pagrindas: nagrinėjant leksinį lauką „Aukštuma“ pasitelkiamas vokiečių kalbininkų Helmuto Hennes ir Herberto Ernsto Wiegando pateiktas siūlymas, leksines reikšmes aprašyti onomasiologiniu, onomasiologiniu-semasiologiniu ir semasiologiniu metodais; šis siūlymas vėliau papildomas gretinamuoju (vienoje lentelėje schematiškai vienu metu gretinamos dviejų kalbų leksemos), prototipų semantikos (į dviejų kalbų leksemų gretinimo lentelę įtraukiami informantų apklausos rezultatai) ir tekstynų (lentelėje pateikiamas nagrinėjamų leksemų pavartojimo skaičius lietuvių ir vokiečių kalbos tekstynuose) aspektais. Antroje straipsnio dalyje pateikiama matematinė formulė, pagal kurią apskaičiuojamas dviejų gretinamų leksemų atitikimo santykis. Paskutinėje straipsnio dalyje pasiūlyta formulė iliustruojama išsamia leksemų kalva ir Hügel ‘kalva’ analize, pateikiami apibendrinimai ir išvados.
Straipsnyje pateikiamos aktualiausios kontrastyvinės leksikologijos problemos, pagrindiniai uždaviniai, šiuo metu taikomi metodai. Polemizuojant su F. J. Hausmannu bandoma atsakyti į klausimą, ar galima kontrastyvinė leksikologija ir papildant H. Hennes bei H. Wiegando tyrimus gretinamaisiais leksikografiniais aspektais pateikiama sąlygiškai nauja kontrastyvinės leksikologijos metodika. Ji praktiškai iliustruojama leksinio makrolauko Žemumaonomasiologine bei semasiologine analizėmis. Surinktų 2086 (1099 lietuviškų ir 987 vokiškų) leksemų klasifikavimas ir gretinamoji semantinė jų analizė praktiniu požiūriu turėtų būti naudinga ne tik kontrastyvinės leksikologijos, bet ir leksikografijos mokslui, juolab, kad tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma dvikalbiuose žodynuose pateikiamų leksemų nėra šimtaprocentiniai originalo kalbos leksemų atitikmenys ir skiriasi nuo pastarųjų vienu ar keliais semantiniais požymiais. Dviejų kalbų leksinių laukų gretinimui sukurta metodika galėtų būti taikoma tiriant dviejų ar daugiau kalbų bet kurios kitos srities leksiką, vertimo praktikoje arba mokantis svetimų kalbų. Straipsnio pabaigoje grįžtama prie klausimo, ar galima kontrastyvinė leksikologija ir remiantis atlikto tyrimo duomenimis iškeliama hipotezė, jog šimtaprocentinė kontrastyvinė leksikologija nėra galima, tačiau dalinė kontrastyvinė leksikologija yra įmanoma.
Straipsnyje konstatuojama, kad jau daugiau nei 25 metus vokiškai kalbančių šalių mokslinėje literatūroje nėra išsamios studijos, skirtos gretinamosios leksikologijos problemoms ir ši disciplina iki šiol susiduria su daugeliu neatsakytų klausimų. Vieni jų – sąvoka ir praktikoje taikomi metodai. Todėl pirmoje straipsnio dalyje mokslinei diskusijai pateikiama „koliatyvinės“ leksikologijos sąvoka; antrojoje aptariami sinchroninių lyginamųjų tyrimų metodai. Konstatavus, kad aprašant leksines reikšmes svarbūs tiek prototipų, tiek komponentinės semantikos metodai, siūloma juos derinti tarpusavyje ir į gretinamuosius leksikologinius tyrimus įtraukti kolokacijų analizę bei remtis tekstynais. Trečioje straipsnio dalyje aprašyta metodika iliustruojama leksinio lauko „Žemuma“ analize lietuvių ir vokiečių kalbose. Apibendrinant rezultatus aiškėja, kad pasiūlyta metodika yra galima ir naudinga tiek gretinamosios leksikologijos, tiek leksikografijos mokslui, tiek mokant(is) užsienio kalbų ir prieinama išvada, jog atlikus išsamius gretinamuosius semantinius tyrimus neįmanoma nustatyti šimtaprocentinių originalo kalbos leksemų atitikmenų vertimo kalboje, todėl patariama išsamiau diskutuoti dalinių atitikmenų klausimais.
scite is a Brooklyn-based organization that helps researchers better discover and understand research articles through Smart Citations–citations that display the context of the citation and describe whether the article provides supporting or contrasting evidence. scite is used by students and researchers from around the world and is funded in part by the National Science Foundation and the National Institute on Drug Abuse of the National Institutes of Health.
hi@scite.ai
10624 S. Eastern Ave., Ste. A-614
Henderson, NV 89052, USA
Copyright © 2024 scite LLC. All rights reserved.
Made with 💙 for researchers
Part of the Research Solutions Family.