BackgroundThe clinical significance of vertebral artery (VA) hypoplasia is under discussion. The aim of this retrospective study is to evaluate a hypothesis of a possible causal link between VA hypoplasia (VAH) and the incidence of posterior circulation stroke (PCS) or TIA depending on the degree of VAH and vascular risk factors.MethodsA total of 367 symptomatic (PCS or TIA) and 742 asymptomatic subjects, were selected to participate in the study. The extracranial arteries were examined by ultrasound. VAH was defined as VA diameter in entire course <3 mm, although different degrees of VAH were examined. All the symptomatic patients underwent MRI or CT and MRA or CTA. The study assessed all the subjects in terms of their age, gender, co-risk factors (hypertension, hyperlipidemia, diabetes mellitus, peripheral arterial diseases, atrial fibrillation, myocardial infarction), as well as height of 180 healthy volunteers.ResultsVAH, regardless of the degree of severity, was more frequent in patients with non-cardioembolic PCS or TIA rather than in asymptomatic patients. The increasing degree of hypoplasia in patients under 65 years of age was a predictor of PCS/TIA, OR = 1.8, 95 % CI: 1.3-2.5; p < 0.001. In subjects older than 65 years of age, this association failed. Only in patients aged under 50, VAH was significantly more frequent in the TIA group rather than in the PCS group (68.2 % and 50 %, respectively; p = 0.047). The optimal VA diameter cutoff point separating PCS/TIA and asymptomatic group was 2.7 mm. This value may vary in different populations, because VA diameter showed a significant dependence on sex as well as anthropometric parameters (height). With the increasing degree of VAH, the likelihood of the occurrence of the distal VA part stenosis/occlusion was growing (OR = 1.6, 95 % CI: 1.2-2.1; p = 0.002). The distal VA stenosis/occlusion was likely to occur where the VA diameter was <2.2 mm.ConclusionsThe impact of the VAH on PCS/TIA and its pathogenetic mechanism was significantly influenced by age. The cutoff point of VA diameter, affecting the occurrence of PCS in different populations may vary because VA diameter depends on gender and anthropometric parameters (especially height).
BackgroundIt is not clear whether the configuration of the posterior part of the circle of Willis (CW) depends on the proximal part of the vertebrobasilar system. Our aim is to evaluate the posterior part of CW in association with different size of vertebral arteries (VA) in healthy volunteers.Materials and methodsThe present study was based on a sample of 923 healthy volunteers who were examined from 2013 through 2018. The duplex ultrasonographic examination of the extracranial vertebral (VA) and carotid arteries was performed. VA was defined as hypoplastic (VAH) when VA diameter in the entire course was less than 2.5 mm. All the participants underwent magnetic resonance angiography (MRA) examination. All the component vessels of the circle of Willis were assessed in each individual. We classified the posterior communicating artery (PCoA) as presence PCoA, absence/hypoplastic PCoA and fetal-type posterior circle of Willis (FCW) in which the major stem of the posterior cerebral artery (PCA) arises from ipsilateral internal carotid artery (ICA). The comparison of the posterior part of CW was made in subjects with normal VA and VAH of a different degree (communicating with basilar artery (VAH-BA) and not communicating with the basilar artery (VAH-PICA)).ResultsFCW was found in 15.9% of subjects, bilaterally–in 2.3%. FCW was more frequent in individuals with VAH than in those with normal VA (accordingly, 28.8% vs. 13.5%, p<0.001. Moreover FCW was recorded in 50% of the subjects with VA—PICA in comparison with 13.5% of those with normal VA and 22.8% with VAH—BA, p<0.005. On the contrary, absence/hypoplasia of both PCoA was mostly found in the group with normal VA in comparison with VAH-BA and VAH-PICA (accordingly, 50.7%, 38.6% and 12.5%, p<0.01).ConclusionIndividuals with VAH have a different pattern of the posterior part of CW in comparison with those with normal VA. With the increasing degree of VAH, the proportion of FCW increases, while the proportion of absence/hypoplastic of both PCoA decreases.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė
Reikšminiai žodžiai: onkologinių pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Darbo tikslas. Ištirti onkologinių pacientų su sveikata susijusią gyvenimo kokybę ir jos sąsajas su socialiniais, demografiniais ir medicininiais veiksniais. Tyrimo medžiaga ir metodai. Ištirta 100 onkologinių pacientų, 28–84 metų, amžiaus vidurkis – 64 metai, iš jų – 49 moterys ir 51 vyras. Atlikta onkologinių pacientų apklausa panaudojant su sveikata susijusios gyvenimo kokybės QLQ C-30 klausimyną ir sociodemografinių bei medicininių požymių anketą. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 16.0 programa bei naudojant R statistinį paketą. Apskaičiuoti skaitinių rodiklių vidurkiai (M), standartinė vidurkio paklaida (SP). Skirtumų tarp grupių vidurkių reikšmingumas tikrintas ANOVA testu. Koreliacijoms taikytas polichorinių koreliacijų metodas. Darbo rezultatai ir išvados. Onkologinių pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės fizinės, veiklos, kognityvinės ir socialinės sričių funkcionavimas buvo vidutinio lygio. Gyvenimo kokybę blogino tokie ligos simptomai kaip skausmas, nuovargis ir nemiga. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp nemigos ir gyvenimo kokybės vertinimo. Socialinių, demografinių ir medicininių veiksnių įtakos onkologinių pacientų gyvenimo kokybei tyrimas atskleidė, kad gyvenantys vieni pacientai patiria daugiau fizinių ir emocinių sutrikimų. Nustatytos sąsajos tarp patiriamų fizinių, emocinių pojūčių ir ligos diagnozės, gretutinių ligų ir taikomo gydymo. Nustatytas stiprus ryšys tarp ligos simptomų ir emocinio funkcionavimo. Nustatytas ryšys tarp prastesnio fizinio funkcionavimo ir veiklos funkcionavimo. Įvertinta priklausomybių struktūra leidžia daryti išvadą, kad vieno gyvenimo kokybės aspekto pagerinimas gali turėti netiesioginį teigiamą poveikį kitiems aspektams ir bendrai gyvenimo kokybei.
Darbo tikslas: išanalizuoti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pacientų požiūriu Vilniaus miesto ligoninės kardiologijos centre. Tyrimo medžiaga ir metodai. Anketinė apklausa. Imtis – 200 pacientų. Vertinti pacientų lūkesčiai ir įspūdžiai apie ligoninės kardiologijos centre teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS 13.0“ ir Microsoft Office Excel 2007 programą. Rezultatai ir išvados. Apklaustieji aukštais balais vertino lūkesčius ligoninės atžvilgiu. Vyrų lūkesčiai materialinių vertybių, ligoninės patikimumo, darbuotojų jautrumo, pacientų saugumo ir darbuotojų empatijos atžvilgiu buvo mažesni nei moterų (p&lt;0,05). Apklaustųjų amžius reikšmingai teigiamai susijęs su lūkesčiais darbuotojų empatijos atžvilgiu ir visais įspūdžiais apie ligoninę. Aukštesnis išsilavinimas susijęs su mažesniais lūkesčiais ligoninės materialinių vertybių, patikimumo ir darbuotojų jautrumo atžvilgiu ir prastesniais įspūdžiais apie materialines vertybes ir ligoninės darbuotojų jautrumą. Nustatytos koreliacijos (p&lt;0,01) tarp tiriamųjų lūkesčių ligoninės atžvilgiu ir įspūdžių apie ligoninę, lūkesčiai buvo didesni nei įspūdžiai (p=0,0001).
SANTRAUKAReikšminiai žodžiai: glutamo rūgštis, mononatrio glutamatas, neurosiuntiklis, maisto priedai. Padidėjęs jautrumas maisto priedams ar maisto netoleravimas dažnai painiojami dėl nepageidaujamų simptomų, kurie yra susiję su maisto vartojimu. Tai apibrėžiama kaip reakcija, kai simptomai privalo būti pakartojami, tačiau nėra žinoma, ar dalyvauja imunologiniai mechanizmai. Todėl tikslesnis terminas esti padidėjęs nealerginis jautrumas maistui, kuris skiriasi nuo alergijos maistui, kai dalyvauja imunologiniai mechanizmai. Tikrasis padidėjusio nealerginio jautrumo maistui dažnis siekia 1-2 proc., kai tėvai teigia, kad per 20 proc. vaikų netoleruoja maisto. Padidėjusio jautrumo maisto priedams paplitimas realiame gyvenime nėra tiksliai žinomas. Maisto priedų sukeliamų reakcijų paplitimas bendroje populiacijoje -0,01-0,23 proc., atopiškiems asmenims -2-7 proc. Glutamo rūgštis -tai viena iš 20-22 aminorūgščių, esančių baltymų sudėtyje. Ji priskiriama pakeičiamųjų aminorūgščių grupei, nes yra gaminama žmogaus organizme iš α-keto-glutarato. Tai dvi karboksigrupes turinti aminorūgštis. Fiziologinėmis sąlygomis karboksigrupės praranda protonus, tai yra disocijuoja, susidaro du karboksilato anijonai. Tokia glutamo rūgšties forma vadinama glutamatu. Glutamatas su Na + , K + katijonais sudaro druskas, todėl ląstelėse dažniausiai būna natrio arba kalio glutamatas. Glutamatą iš kviečių glitimo 1866 metais išskyrė ir struktūrą nustatė vokiečių chemikas L. Ritthausenas. Glutamatas yra viena svarbių molekulių, ląstelėse atliekanti pagrindinį vaidmenį baltymų-aminorūgščių metabolizmo reakcijose. Jis yra labai svarbus centrinės nervų sistemos neurosiuntiklis arba neuromediatorius. Reikšmingi laisvo glutamato kiekiai yra daugelio maisto produktų sudėtyje: pieno produktuose, ypač daug parmezano sūryje, šiek tiek motinos piene, paukštienos mėsoje, žuvies produktuose (sardinės, skumbrės, lašišos), daržovėse, daugiausia pomidoruose, ankštinėse bei grūdinėse kultūrose, bulvėse. Kai kuriems maisto produktams jis suteikia pikantišką, primenantį mėsos sultinio skonį. Maisto produktams pikantišką skonį suteikiantį junginį -glutamatą iš jūros dumblių XX a. pradžioje išskyrė japonų chemikas K. Ikeda ir šį prieskonį pavadino umami. Iki šiol glutamato druskos, ypač mononatrio glutamatas, ir kiti giminingi junginiai maisto pramonėje plačiai naudojami kaip maisto priedai -prieskoniai, skonio stiprikliai, kurie žymimi E620-E625. Maisto priedų saugumas, tarp jų ir glutamato, buvo patvirtintas klinikiniais tyrimais. Nepageidaujamos reakcijos gali atsirasti individualiai jautriems įprastiems maisto priedams asmenims ir (arba) perdozavus. Santrumpos: Glu -glutamatas, DAPKPOM -dvigubai aklas placebu kontroliuojamas provokacinis oralinis mėginys, CNScentrinė nervų sistema, MNG -mononatrio glutamatas, DTHS -dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas. ABSTRACTKey words: glutamic acid, monosodium glutamate, neurotransmitter, food additives. Hypersensitivity reactions to food additives or food intolerance is often confused with a range of adverse sympto...
Reikšminiai žodžiai: prieširdžių virpėjimas, gyvenimo kokybė, ligai specifinis AF-QoL klausimynas. Darbo tikslas. Įvertinti prieširdžių virpėjimu sergančių pacientų su sveikata susijusią gyvenimo kokybę naudojant ligai specifinį klausimyną. Darbo uždaviniai. Įvertinti sergančiųjų prieširdžių virpėjimu su sveikata susijusią gyvenimo kokybę atsižvelgiant į sociodemografinius veiksnius: lytį, amžių, išsilavinimą, pajamas, šeiminę padėtį, ir klinikinius požymius: prieširdžių virpėjimo trukmę, tipą, EHRA (Europos širdies ritmo asociacijos) nustatytas simptomų klases, gretutines ligas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Darbas atliktas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų klinikos skyriuose. Tiriamųjų atranka tikslinė. Tyrime dalyvavo 229 prieširdžių virpėjimu sergantys pacientai: 130 vyrų (56,8 proc.) ir 99 moterys (43,2 proc.), 50–70 m., amžiaus vidurkis 62,36 + 6,35 m. Tyrimui naudotas ligai specifinis su sveikata susijusios gyvenimo kokybės AF-QoL klausimynas. Duomenys buvo analizuojami statistiniu duomenų apdorojimo paketu SPSS („Statistical Package for Social Sciences“, SPSS Inc., 20 versija). Kokybinių duomenų skirtumams tarp atskirų respondentų grupių vertinti naudotas Chi kvadrato kriterijus (c2) su pasirinktu reikšmingumo lygmeniu p < 0,05. Vidurkių tarp dviejų nepriklausomų respondentų grupių skirtumams vertinti naudotas Stjudento t-kriterijus nepriklausomoms imtims ir jo neparametrinis analogas – Mann-Whitney kriterijus. Esant daugiau nei dviem respondentų grupėms, skirtumams tarp jų vertinti buvo naudojama neparametrinė statistika – Kruskal-Wallis ranginis kriterijus nepriklausomoms imtims. Darbo rezultatai ir išvados. Prieširdžių virpėjimu sergančių pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė tiriant AF-QoL klausimynu priklauso nuo lyties, šeiminės padėties, išsilavinimo ir pajamų. Gyvenimo kokybę geriau vertina vyrai nei moterys, taip pat respondentai, turintys nebaigtą aukštąjį ir aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas bei gyvenantys su sutuoktiniu. Gyvenimo kokybei turi įtakos prieširdžių virpėjimo trukmė (sergantys trumpiau nei 0,5 metų pateikia geresnius rezultatus) ir nedaug PV tipas (gyvenimo kokybė vertinama geriau tik tam tikrose srityse). Gyvenimo kokybę blogina širdies nepakankamumas ir krūtinės angina. Sergantys III NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumu pacientai gyvenimo kokybę vertina blogiau negu II NYHA funkcinės klasės pacientai. Stabilia krūtinės angina sergantys pacientai vertina blogiau psichologinę gyvenimo kokybę, tačiau tai neturi įtakos bendros gyvenimo kokybės vertinimui. Gyvenimo kokybės vertinimų skirtumų, priklausomai nuo EHRA simptomų klasės, nenustatyta.
scite is a Brooklyn-based organization that helps researchers better discover and understand research articles through Smart Citations–citations that display the context of the citation and describe whether the article provides supporting or contrasting evidence. scite is used by students and researchers from around the world and is funded in part by the National Science Foundation and the National Institute on Drug Abuse of the National Institutes of Health.
hi@scite.ai
10624 S. Eastern Ave., Ste. A-614
Henderson, NV 89052, USA
Copyright © 2024 scite LLC. All rights reserved.
Made with 💙 for researchers
Part of the Research Solutions Family.