Due to an excessive focus towards economic and environmental dimensions, sustainable development loses the essence of holisticity. Establishing long-term business success requires effective social activities which are of equal importance as economic ones. In the past the tendency of businesses that were avoiding participation in active search of solutions of social problems was justified by the lack of resources and competences in the social field. However, the idea of creating a shared value has proved that solving social problems is financially beneficial for businesses. Yet the social dimension has not been defined distincly, and its content has not been clearly expressed. As a consequence, companies struggle to identify the content and tools of the social dimension themselves. The aim of this article is to create a model for the social dimension of enterprise sustainable development and to develop an indicators system available for quantitative assessment of the social dimension. The result of the research carried out was the critical evaluation of scientific publications, the content of the social dimension of sustainable development was analyzed. A hierarchical system of indicators has been developed for quantitative evaluation using Pareto's rule and a model for the social dimension of sustainable development of the company was created.Keywords: social dimension of sustainable development, model of the social dimension, set of indicators, Pareto's rule, holistic approach.

Enterprises that seek for sustainable development should align economic interests with environmental and social requirements. It is not enough to take into account just these basics components. Technology plays a significant role in company activity. The aim of this article is to highlight the relationship between the dimensions characterising sustainability and to take a deeper look at the structure of the concept of sustainability, so that to understand in more detail the completeness of the dimensions of sustainability. For achieving this aim is necessary through the analysis of researchers’ opinions to apply the logical assessment, systematisation, and comparison of information, selects the most important information describing the sustainability of technology, highlights the relationships between the technological aspect of sustainability and other sustainability dimensions, evaluates the technological processes of the corporate product in terms of sustainability, clarifies and presents arguments highlighting the importance of the technological aspect in sustainable business activity, rejects inappropriate arguments, identifies links between the arguments, and, basing on the information, proves and/or formulates anew some logical considerations to justify the full competency of the technological dimension in the sustainable development framework. Article proved that sustainable development contains the technological dimension which is added to the four classical dimensions and serves as an axis that determines the contents of other sustainability parts.

No abstract

No abstract

Many sources have been noted that environmental protection measures are economically beneficial as their application allows to increase the efficiency of resource use, reduce operating costs and increase company‘s profit. The aim of the article is to analyze the relevance of the environmental protection component of sustainable development in terms of its expression in the corporate activities. The possibilities to integrate this component into the company‘s developmental strategy are analyzed alongside creation of a model with a set of actions directed towards increasing environmental sustainability. The elements of this model would define not only the environmental actions to be taken, but would also provide structural basis for implementation of these processes. Assessment of actions under the criteria selected will determine and justify the sequence of processes to achieve the best results in the field of sustainability. The application of this model in the company's daily activities would allow to gradually approaching environmental sustainability and successfully manage environmental issues in any corporation. Research was based on the systematic analysis of scientific literature, synthesis of information, modelling actions according to their practical possibilities.

Vaizdų technologijos T 111 Image Technologies T 1112015 © Straipsnio autoriai. Leidėjas VGTU leidykla "Technika". Šis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licenciją (CC BY-NC 4.0), kuri leidžia neribotą straipsnio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį. Straipsnis ar jo dalys negali būti naudojami komerciniams tikslams. Santrauka.Darnios plėtros vertinimo metodų analizė mokslo darbuose parodė, kad pasigendama tyrimų, skirtų darnios plėtros vertinimui įmonių lygmenyje. Dažniausiai vertinimo problema nagrinėjama valstybių ar regionų lygmenyse, rodikliai nustatomi tik pagal ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę dimensijas, rodiklių skaičius parenkamas gana gausus ir neatsižvelgiama į dimensijų reikšmingumų nustatymą. Straipsnio tikslas -išanalizuoti darniosios plėtros vertinimo metodinį potencialą ir, remiantis analizės rezultatais, nubrėžti pagrindines įmonės darnios plėtros vertinimo tobulinimo gaires. Tyrimui atlikti naudoti šie metodai: mokslinės literatūros sisteminė analizė, įvairių požiūrių sintezė, grindžiama logine abstrakcija. Straipsnyje aptartas darnios plėtros vertinimo aktualumas įmonių veikloje, apibendrinti vertinimo metodai, identifikuoti teigiami ir neigiami šių metodų aspektai, suformuotos problemos sprendimo gairės.Reikšminiai žodžiai: darnios plėtros sąvoka, darnios plėtros dimensijos, darnios plėtros įgyvendinimo lygmenys, darnios plėtros rodikliai, darnios plėtros vertinimo metodai.

Vienas iš darnios plėtros tikslų – suderinti norą gerinti gyvenimo kokybę su globalinių ekologinių sistemų apribojimais. Įmonės, siekdamos darnios plėtros turi derinti ekonominius interesus su aplinkosauginėmis reikmėmis ir imtis visų galimų priemonių aplinkai išsaugoti. Pastaruoju metu pastebėta, kad aplinkosauginės priemonės yra ekonomiškai naudingos, nes leidžia sumažinti žaliavų suvartojimą ir padidinti energetinį efektyvumą. Straipsnio tikslas–išnagrinėjus darnios plėtros aplinkosaugos komponento aktualumą, raišką realių įmonių pavyzdžiu, galimybes šį komponentą integruoti į įmonės strategiją ir vadybos sistemas, pateikti sudarytą darnios plėtros aplinkosaugos komponento raiškos modelį, kurio taikymas įmonės veikloje leistų palaipsniui artėti prie darnios plėtros.Tyrimui atlikti naudota mokslinės literatūros sisteminė analizė, sintezė.

Organizacijos nariai veikdami pagal tam tikrą technologiją siekia organizacijos tikslų. Darnios technologijos radikaliai sumažina gamtinių išteklių naudojimą, padeda gauti didesnę ekonominę naudą, gerina produkto/paslaugos kokybę, didina konkurencingumą, teikia įmonei socialinę, aplinkosauginę ir finansinę naudą. Technologija reikšminga tiek gamybos tiek paslaugų sektoriui. Straipsnio tikslas pagrįsti technologijos poreikį darnioje įmonių plėtroje ir pateikti įmonių darnios technologinės plėtros procesinį modelį. Tyrimui atlikti naudota sisteminė mokslinės literatūros analizė, lyginimas, apibendrinimas, loginė analizė. Sukurtas modelis numato esamos technologijos transformavimo į darnią arba darnios technologijos kūrimo galimybes, o produkto-paslaugos sistema didina įmonės veiklos efektyvumą ir leidžia pereiti prie kokybiškai naujos ir darnios technologijos įmonėse.