Moterys ne visada žino apie galimą žalingą kosmetikos gaminių ingredientų poveikį nėštumo metu. Kenksmingų komponentų poveikis gali pasireikšti naudojant didelį kosmetikos gaminių kiekį, nes viename produkte esančios ribojamos medžiagos, naudojamos leistinos koncentracijos, yra saugios vartotojui ir neturi įtakos nei motinai, nei vaisiui. Moterys nėštumo metu gali naudoti net keliasdešimt kosmetikos produktų, kurių kenksmingų medžiagų koncentracija sumuodamasi gali viršyti saugias ribas. Pastaraisiais metais dažniau kalbama apie kosmetikos ingredientų naudingumą ir veiksmingumą. Skatinama naudoti kuo daugiau įvairių kosmetikos produktų, tačiau nutylima apie jų komponentų galimą žalingą poveikį nėščiajai ir vaisiui. Tyrimo tikslas − atskleisti moterų žinias apie ribojamus kosmetikos gaminių ingredientus nėštumo metu. Tyrimui atlikti buvo naudojama anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma moterų nepakankamai žino apie kenksmingus kosmetikos gaminių ingredientus, tokius kaip konservantai, kvapiosios medžiagos, retinolis, UV filtrai, triklozanas, tirpikliai ir gyvulinės kilmės hormonai, kurie nėštumo metu gali turėti įtakos moteriai ir vaisiui. Dauguma respondenčių žinojo, kad kosmetikos gaminiuose gali būti ir sunkiųjų metalų, bet nežinojo, kokį neigiamą poveikį jie gali sukelti nėštumo metu.

Rapsai – vieni iš svarbiausių prekinių augalų Lietuvoje. Rapsų aliejus naudojamas biodegalų gamybai ir kaip maisto produktas, o rapsų išspaudos – baltymingas pašaras galvijams, kiaulėms, paukščiams bei žuvims. Rapsai auginami sėkloms, žaliajam pašarui, silosui ir kaip sideratai. Pasaulyje vis plačiau taikomi rapsų sėklų perdirbimo ribojimai. Perdirbimo procesai dokumentuojami, siekiant stebėti gamybos eigą ir gerinti rapsų produktų kokybę. Naudojant rapsų sėklas tik aliejaus gamybos procese, lieka daug atliekų, kurios turi būti utilizuojamos arba perdirbamos. Populiarėjant beatliekės gamybos procesams, rapsų išspaudos gali būti naudojamos išskirti fitokomponentus, tokius kaip vandenyje tirpūs antioksidantai, ir juos pritaikyti maisto papildų gamybai. Tyrimo tikslas − nustatyti fenolinių junginių kiekį ir antioksidacinį aktyvumą Brassica napus Dodger sėklose. Tyrimo rezultatai parodė, kad tirtuose vandeniniuose ir etanoliniuose ekstraktuose yra antioksidantų ir fenolinių junginių. Antioksidantų aktyvumui įtakos turėjo tirpikis ir ekstrakcijos laikas. Nustatyta, kad visų tirtų ekstraktų sudėtyje buvo nustatyti fenoliniai junginiai, tačiau nėra tiesioginės priklausomybės tarp antioksidacinio aktyvumo ir fenolinių junginių kiekio.