No abstract

The purpose of this study was to examine possible differences in cardio respiratory functional capacity between perimeter and post elite basketball players. The subjects included 42 highly trained basketball players subdivided into groups of perimeter and post players. Point guards, shooting guards and small forwards were involved in the group of perimeter players, while power forwards and centers represented the group of post players. All players performed a standardized exercise test to evaluate maximal oxygen uptake using a cycle ergometer and automated breath-by-breath system VMAX229C. Collected data of power, heart rate, pulmonary ventilation and gas exchange were compared between the groups of perimeter and post players. Significant differences in anthropometric features between the investigated subgroups were observed. Post players were heavier and taller. Therefore, the perimeter players had significantly higher values of VO2max and relative power. VO2max was related to relative power. Relations between those variables can be described by linear regression. Given regressions can be used as a source of typical values for male basketball players. The results indicate that the empirical repartition of basketball players into perimeter and post players has not only a morphological but a physiological basis as well.

HSPA1A mRNA was found to be a very sensitive indicator and could be used to assess physiological adaptation to a physical load and time requirements for complete recovery in basketball players.

Close complex monitoring during the entire training period is essential for professional athletes to assess the effect of the training programme and to determine the quality of recovery. Follow-up of biochemical and hormonal variables throughout the season can help realize the abovementioned goals.Objectives: To determine baseline blood creatine kinase (CK) and cortisol (C) levels in professional basketball players before the beginning of regular training and to follow up the subsequent levels of blood C and CK over an entire season with analysis of dynamic changes in relation to individual coefficients of variation.Methods: Six professional basketball players were monitored from the first pre-season day to the end of a regular season. Blood samples were collected at six time points: before the pre-season, after the pre-season and four times during the in-season to determine blood C and CK concentrations.Results: Individual trends of the investigated variables were established and analysed with respect to the calculated intra-and inter-individual coefficients of variation for C and CK. Dynamic changes in C and CK levels coincided with changes in the content of the training process.Conclusion: In summary, the findings in the present study suggest that long-term intensive exercise in basketball has a significant influence on the blood cortisol profile. Muscle damage was associated with bodily collisions between the players but not with stress response in the current study.

Raktažodžiai: jauni vilniečiai, sveikata, vertybės, internalizacija. SantraukaSveikata yra daugiau nei ligos ar negalios nebuvimas. Tai -visapusė fizinė, dvasinė, socialinė gerovė. Vertybė tai daugiareikšmė, sudėtinga, apibendrinta sąvoka, kaip algoritmas matematikoje ar meniškumas literatūroje. Vertybių internalizacija vyksta visą žmogaus gyvenimą, bet jos raiška įvairiais gyvenimo tarpsniais skiriasi ir ji skirtingų autorių įvairiai traktuojama. Tyrimo tikslas ištirti jaunų vilniečių sveikatą, vertybes ir jų internalizaciją. Tyrime dalyvavo Vilniaus miesto 25-35 metų vilniečiai. Buvo apklausta 310 respondentų, iš jų 93 vyrai ir 217 moterų. Nustatytas statistiškai reikš-mingas skirtumas tarp vyrų ir moterų sveikatos vertinimo (p=0,05). Vyrai savo sveikatą vertino saikingiau. Taip pat buvo nustatyta silpna teigiama koreliacija tarp pasitenkinimo gyvenimu bei bažnyčios lankymu. Iš gautų rezultatų galima teigti, kad tie respondentai, kurie dažniau lankosi bažnyčioje -yra labiau patenkinti savo gyvenimu. Daugiau nei pusė jaunų vilniečių savo sveikatą apibūdino kaip gerą ir net 21,9% respondentų sveikatą vertino kaip labai gerą, o tik 1,6% -kaip blogą. Moterys labiau vertina sveikatą, meilę, tikėjimą, viltį, kultūrą ir tautiškumą, o vyrams labiau yra svarbesnės materialinės vertybės. Vilniečiai, kurie dažniau lankosi baž-nyčioje -yra labiau patenkinti savo gyvenimu, mažiau išvarginti gyvenimo rūpesčių ir nesėkmių. Taip pat nustatėme, kad tiriamųjų nuotaika tiesiogiai koreliuoja su religija. Viltis -viena iš svarbiausių gyvenimo skatintojų, daranti teigiamą įtaką jaunų žmonių sveikatai, ir tai rodo statistiškai reikšminga koreliacija. Tų jaunuolių, kurie gyvena šviesia viltimi, sveikatos būklė yra geresnė. Taigi, tyrimai parodė, kad vyksta pozityvi jaunų vilniečių internalizacija įsisavinant vertybines, pažintines, emocines ir elgesio komponentes gyvenimo kelyje. ĮvadasVertybė tai daugiareikšmė, sudėtinga, apibendrinta są-voka, kaip algoritmas matematikoje ar meniškumas literatū-roje. Ji skirtingų autorių įvairiai traktuojama. Vertybę vieni supranta labai abstrakčiai, kaip anapusinę esybę be erdvės ir laiko, kiti -kaip sąmonės reiškinį, nuotaikos pasireiški-mą, subjektyvų žmogaus požiūrį į vertinimo objektus, dar kiti -kaip natūralią žmogaus poreikių ir ir gamtos dėsnių išraišką. (10). Vertybės yra apibrėžiamos kaip "individualiai gyvensenai ir socialiniam bendradarbiavimui būtinos taisyklės, orientavimosi modeliai, elgesio normos, kurių, kaip objektyviai galiojančių, žmonės privalo laikytis subjektyviai vertindami atitinkamus reiškinius, mąstydami ir kontroliuodami savo veiksmus." Tyrėjai, apibūdindami vertybes akcentuoja jų neišvengiamumą, privalomumą, objektyvumą. Jie vertybes apibrėžia kaip kažką, kam žmogus teikia ilgalaikę pirmenybę, kas yra jam labai svarbu. Kiekvienas pasirenka pats, kokios jam vertybės svarbesnės (3, 11).Vertybė yra susijusi su idealais ir principais, tai racionaliai suformuluota taisyklė, arba normatyvinė instrukcija, nurodanti, ką reikia pripažinti, t.y. vertinti, ir ko reikia vengti. Dide...