No abstract

No abstract

ĮvadasLietuvos sveikatos informacijos centro Naujagimių registro duomenimis, šalyje kasmet gimsta daugiau kaip 29 tūkstančiai naujagimių, iš kurių daugiau kaip 5 proc. -neišnešiotų naujagimių. Šių naujagimių iš-gyvenamumas kasmet didėja (1).Neišnešioto naujagimio gimimas ir hospitalizacija į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių (NITS), jo atskyrimas nuo šeimos sukelia tėvams stresą (2). Kartais skirtumas tarp to, ko tikėjosi, ir realybės yra toks didelis, kad tėvams gali pritrūkti patirties ir socialinių įgūdžių įveikti emocijas. Todėl pagalba neiš-nešiotam naujagimiui neatskiriama nuo pagalbos jo šeimai šiuo laikotarpiu įveikti sunkumus (3). Šios pagalbos būtinumas paremtas holistiniu požiūriu į šeimą ir jos situaciją. Remiantis šiuo požiūriu, vaiko sveikatos sutrikimas apima ne tik biomedicininius, bet psichologinius, socialinius bei ekonominius visos šeimos funkcionavimo aspektus (4). Tik gimęs neišnešiotas naujagimis yra visiškai priklausomas nuo jį supančių žmonių, t. y. tėvų ir specialistų. Savo ruožtu tėvai yra labai priklausomi nuo gydymo įstaigos aplinkos, kurią sudaro įstaigos fizinė aplinka, skyriuje vyraujančios taisyklės bei specialistų požiūris į kūdikį ir šeimą. Visi šie veiksniai tarpusavyje yra susiję ir nulemia kūdikiui ir šeimai teikiamų paslaugų kokybę (3).

BackgroundThis article analyzes several key issues in the debate: the acceptability of in vitro fertilization; regulation of assisted reproduction and the possibilities of reimbursement for assisted reproduction treatment in Lithuania.MethodTwo groups of respondents participated in the survey: fertile women and women with fertility disorders. 93 completed questionnaires from women with fertility problems and 146 from women with no fertility problems were analysed.ResultsFertile respondents more frequently perceived the embryo as a human being (Fertile Individuals – 68.5%; Infertile Individuals – 35.5%; p < 0.05) and more frequently maintained that assisted reproduction treatment should be only partly reimbursed (Fertile Individuals – 71.3%; Infertile Individuals – 39.8%; p < 0.05). Respondents with fertility disorders more frequently thought that artificial insemination procedure could also be applied to unmarried couples (Fertile Individuals – 51.4%; Infertile Individuals – 76.3%; p < 0.05), and more frequently agreed that there should be no age limit for artificial insemination procedures (Fertile Individuals – 36.3%; Infertile Individuals – 67.7%; p < 0.05). The majority of respondents in both groups (Fertile Individuals – 77.4%; Infertile Individuals – 82.8%; p < 0.05) believed that donation of reproductive cells should be regulated by law. Fertile respondents more frequently considered that strict legal regulation was necessary in case of the number of transferred embryos (Fertile Individuals – 69.2%; Infertile Individuals – 39.8%; p < 0.05) and freezing of embryos (Fertile Individuals – 69.9%; Infertile Individuals – 57.0%; p < 0.05).ConclusionFertile respondents were statistically more likely to believe that the IVF procedure should be applied only to married couples or women who had a regular partner, the age limit should be defined and the psychological assessment of the couple’s relationship and their readiness for the IVF procedure was necessary. In contrast, infertile couples were statistically more likely than fertile respondents to maintain that the IVF procedure should be fully reimbursed by the state. Fertile respondents were statistically more likely to be categorical with respect to the number of embryos and the freezing of embryos. Meanwhile there is a statistically significant difference in opinions of infertile respondents who were in favour of stricter regulation on donation of reproductive cells.

Raktažodžiai: slaugytojų žinios ir įgūdžiai, sekreto išsiurbimas iš tracheostomos vamzdelio, tracheostomos priežiūra. SantraukaSiekiant sumažinti skyriuose slaugomiems pacientams, kuriems išvesta tracheostoma, priežiūros sukeltų komplikacijų skaičių, labai svarbu, kad slaugytojai sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio procedūrą atliktų saugiai ir veiktų vadovaudamiesi moksliniais tyrimais pagrįstomis rekomendacijomis. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti slaugytojų žinias ir įgūdžius atliekant sekreto išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio. Tyrimas vyko Kauno miesto ligoninių skyriuose, į kuriuos tracheostomuoti pacientai dažniausiai patenka iš Intensyviosios terapijos skyrių. Pirmojo tyrimo etapo metu buvo vykdoma slaugytojų anketinė apklausa, antrojo -slaugytojų praktikinių veiksmų, atliekant sekreto išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio, stebėjimas. Anketinė-je apklausoje dalyvavo 93 slaugytojai, buvo stebė-tos 99 sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio procedūros. Tyrimo duomenims rinkti buvo naudojama autorių sukurta Slaugytojų žinių nustatymo anketa ir Slaugytojų praktikinių veiksmų stebėjimo protokolas. Rezultatai. Registruojant požymius, rodančius sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio poreikį, dažniausiai buvo stebimas paciento kosulys (77,8 proc.), apie pusės stebėtų atvejų metu melsvėjo paciento veidas ir lūpos (42,4 proc.). Apklausos metu 81,0 proc. slaugytojų nurodė, kad sekretą siurbia, kai pacientas kosėja ir 52,4 proc. -kai pacientas pats paprašo (lyginant su stebėj. χ²=64,681;lls=1;p<0,001 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyriuskad siurbia sekretą iš tracheostomos vamzdelio, kai melsvėja paciento lūpos, veidas, tačiau buvo stebėta statistiškai reikšmingai mažiau atvejų, kai buvo atliekamas atsiurbimas melsvėjant paciento lūpoms, veidui (42,4 proc.; lyginant su apklausa χ²=5,315;lls=1;p=0,021). Daugelio (88,9 proc.) stebėtų procedūrų metu buvo naudojamas didesnis nei 150 mmHg sekreto siurbimo slėgis. Anketinės apklausos metu daugiau nei pusė (60,1 proc.) slaugytojų nurodė, kad siurbia tokiu slėgiu, koks yra nustatytas siurblyje. Penktadalis (20,2 proc.) slaugytojų nurodė, kad prieš siurbiant sekretą iš tracheostomos vamzdelio, pirmiausia išsiurbtų sekretą iš burnos ir nosiaryklės. Stebėjimo metu gauti panašūs rezultatai (19,2 proc.). Beveik pusė (46,7 proc.) slaugytojų žinojo ir tai atliko praktikoje (45,5 proc.), kad vienkartinio kateterio įleidimo ir sekreto išsiurbimo trukmė turi būti iki 15 sek. Anketinės apklausos metu dauguma (94,9 proc.) slaugytojų nurodė, kad procedūros metu įpila į tracheostomos vamzdelį sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo, tačiau stebėjimų metu tai registravome statistiškai reikšmingai rečiau (9,3 proc. lyginant su stebėj. χ²=138,857;lls=1;p<0,001). Išvados. Didžioji dalis slaugytojų teisingai žino-jo požymius, rodančius sekreto iš tracheostomos vamzdelio išsiurbimo poreikį bei sekreto išsiurbimo trukmę. Klinikinėje praktikoje slaugytojai tinkamai taikė turimas žinias apie sekreto iš tracheostomos vam...

Higher education for health care professionals faces numerous challenges. It is important to develop and apply methods supporting education, especially the practical skills. This scoping review aimed to explore the activities and learning outcomes of digital technology in practical skills teaching and learning in higher education for the social and health professions. Scoping review recommendations and the PRISMA-ScR checklist were applied. Randomized controlled trials published between 2016 and 2021 involving students in higher education who were taking courses in the social sciences and health care and reported interventions with digital technology activities and practices in practical teaching and learning were included. The CINAHL Plus, PubMed, Scopus, ERIC, and Sociological Abstracts/Social Services Abstracts databases were searched. Teaching methods were blended, e-learning or other online-based, and digital simulation-based activities. Teaching and learning environments, methods, resources, and activity characteristics varied, making a summary difficult. Interventions were developed in a face-to-face format prior to digitalization. The outcomes were measured at the knowledge level, not at the performance level. One-third of the studies showed a significant improvement in practical skills in the intervention group in comparison to the control conditions. The use of digital technology in the learning and teaching process have potential to develop of students' skills, knowledge, motivation, and attitudes. The pedagogy of technology use is decisive. The development of new digital methods for teaching and learning practical skills requires the engagement of students and teachers, in addition the researchers.

Background Because of the immaturity and severe condition preterm infants undergoes a lot of painful and stressful procedures during their care that can cause short-term and long-term negative consequences. Maintenance of optimal comfort is essential for good clinical practice. To assess the comfort of preterm infants before and after the capillary blood sampling procedure. Methods The quantitative observational study was conducted in May 2019—February 2020 in the University hospital NICU. The research instrument was a neonatal comfort scale COMFORTneo, which total scores ranged 6–30. Higher scores indicated higher discomfort. Preterm infant comfort was assessed before the capillary blood sampling procedure and 30 min. after applying non-pharmacological pain relief and comfort assurance methods and implementing the procedure. The research was conducted in accordance with ethical principles. Results Comfort was assessed in 157 preterm newborns with a gestational age of 30 ± 3.3 weeks and a postnatal age of 6.0 ± 5.7 days. The mean value of neonatal comfort before the capillary blood sampling procedure was 10.0 ± 3.2 points, after the procedure 9.1 ± 2.4 points. A statistically significant inverse relationship was found between pre-procedure and post-procedure comfort (Z = -5.374; P &lt; 0.001). A statistically significant weak inverse relationship was found between gestational age and comfort scores before the procedure (r = -0.204; P = 0.01) and after the procedure (r = -0.321; P = 0.008). Conclusions In most cases, preterm infants were feeling moderate discomfort before and after the capillary blood sampling procedure. Newborns had more discomfort before the procedure than 30 min. after the completion of the procedure. Lower gestational age newborns were feeling greater discomfort.

Prioritetinėmis sveikatos priežiūros sistemos sriti­mis laikoma vaikų, jaunimo bei nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos priežiūra. Pastaruoju metu atliekama nema­žai tyrimų, kurie analizuoja gimdyvių požiūrį į joms teikiamų akušerinių paslaugų kokybę. Kiekvienam akušerijos stacionarui svarbu nustatyti, kaip gimdy­vės vertina gimdymo priežiūros teikiamas paslaugas, patenkinant jų lūkesčius. Šio straipsnio tikslas išanalizuoti pirmą kartą ir pa­kartotinai gimdžiusiųjų gimdymo priežiūros kokybę: lūkesčius ir jų patenkinimą. Tyrimas buvo vykdomas vienoje iš Lietuvos universi­tetinių ligoninių Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriuje 2017 m. (10 mėnesių). Tyrime dalyvavo 338 šiame stacionare gimdžiusios moterys. Atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu duomenims rinkti buvo naudojamas švedų autorės B. Wilde-Lars­son sukurtas klausimynas (skalė) „Gimdymo priežiū­ros kokybė, gimdyvių požiūriu“ (angl. An intrapartal – specific QPP- questionnaire (QPP – I), pritaikyta vertinti gimdymo priežiūrai gimdymo skyriuje. Tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai gimdžiusiųjų lū­kesčių patenkinimo įverčiai parodė, kad gimdymo priežiūros kokybė yra aukšta. Didžiosios dalies mo­terų lūkesčiai buvo statistiškai reikšmingai didesni nei jų patenkinimas. Pirmą kartą gimdžiusiųjų lūkesčiai buvo reikšmingai didesni ir geriau patenkinti poska­lėse: „Dėmesys vyrui/partneriui/šeimos nariams“, „Gimdymo palata ir jos atmosfera“ bei „Sveikatos priežiūra ir skausmo malšinimas“. Pakartotinai gim­džiusiųjų lūkesčiai buvo reikšmingai didesni ir ge­riau patenkinti poskalėse: „Akušerės darbas I – II gimdymo laikotarpių metu“ ir „Gydytojų dėmesys“.