Žudikų ir kitus nusikaltimus įvykdžiusių nuteistųjų socialinės informacijos apdorojimo ypatumai1

Teistų ir neteistų vyrų socialinės informacijos apdorojimas pateikiant greitą ir lėtą atsaką nevienareikšmiškose socialinėse situacijose

“…Palyginus teistų ir neteistų vyrų nurodomas labiausiai įsimintinas situacijos detales, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Be to, nors tyrimai rodo, kad pateikiant greitą atsakymą dažniau yra atkreipiamas dėmesys į priešiškus situacijos stimulus (Smith & Waterman, 2004;Wilkowski et al, 2007), šiame tyrime to taip pat nenustatėme. Nurodydamos labiausiai įsimintinus matytose situacijose epizodus, tyrimo dalyvių grupės nesiskyrė tarpusavyje nei greito SIA, nei lėto SIA metu -skirtumai nėra statistiškai patikimi.…”

“…Tikėtina, kad suaugusieji dėl sukauptos didesnės patirties turės sudėtingesnės organizacijos žinių struktūras, taip pat gebės kognityviai greičiau ir tiksliau apdoroti gaunamą informaciją. Tačiau, kita vertus, susiformavusios stabilios ir nelanksčios kognityvios struktūros gali skatinti tendencingesnį informacijos apdorojimą ir trukdyti parinkti tinkamas reagavimo strategijas konkrečioje situacijoje (Valickas ir Tarozienė, 2009). Suaugusiųjų SIA tyrimai leidžia teigti, kad smurtaujantys vyrai, palyginti su nesmurtaujančiais, linkę priešiškiau interpretuoti tarpasmenines situacijas (Lim et al, 2011), о skirtingą kriminalinę patirtį turinčių asmenų socialinės informacijos apdorojimas skiriasi informacijos interpretavimo ir galimo el-gesio atsako kūrimo etapuose (Tarozienė, 2011).…”

“…Kai kurie tyrimai rodo, kad fizinė agresija yra susijusi su specifiniu informacijos apdorojimu pateikiant impulsyvų atsakymą, o būtent polinkiu atkreipti dėmesį į priešiškus požymius ir priešiškai interpretuoti kitų elgesį. Žmonės, kurie gauna didelius pykčio vertinimo įverčius, tendencingai reaguoja į priešiškus stimulus (Smith & Waterman, 2004;Wilkowski, Robinson, Gordon, & Troop-Gordon, 2007). Zelli, Huesmann ir Cervone (1995) nustatė, kad agresyvūs asmenys, pateikdami greitą nevienareikšmiškų sakinių interpretaciją, dažniau interpretuoja agresyviai, nei pateikdami lėtą atsakymą.…”

“…Taip pat stokojama žinių apie nusikaltimus darančių suaugusiųjų SIA ypatumus, palyginti su neteistais asmenimis. Kai kurie tyrimai leidžia manyti, kad už kriminalinius nusikaltimus teisti ir neteisti vyrai socialinę informaciją apdoroja daugiau ar mažiau skirtingai (Valickas, Vanagaitė ir Navickas, 2014 (23,9 %) rė (Mano ir Vitnio kriterijus, U = 820,5, p = 0,453), taip pat grupės panašiai pasiskirstė į amžiaus grupes (χ 2 (3) = 5,979, p = 0,113), dau giausia tyrime dalyvavo jauni, iki 30 m. vyrai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas į amžiaus grupes pateiktas 1-oje lentelėje.…”

“…Tokia tyrimo metodologija reikalauja gebėjimo reflektuoti ir pateikti apgalvotus atsakymus, dėl to gali ne visai teisingai atspindėti realiai vykstančius kognityviuosius procesus, ypač siekiant įvertinti automatinį informacijos apdorojimą. Paprastai tiriant automatinį socialinės informacijos apdorojimą yra pasitelkiami tokie metodai kaip reakcijos laiko matavimas, akių judesių sekimas ar skaitymo laiko nustatymas (Linder et al, 2010;Wilkowski et al, 2007), tačiau tokie metodai reikalauja papildomų eksperimentinių sąlygų, apsunkina tyrimo atlikimą ir nutolsta nuo realios gyvenimiškos situacijos tikroviškumo. Savo tyrime, siekdami įvertinti greitą SIA, rėmėmės Tversky ir Kahneman (1986) Būtina tyrimo sąlyga -kad greito atsako informacijos apdorojimo vertinimas būtų vykdomas prieš lėtą informacijos apdorojimą, kad išliekamasis tyrimo efektas neturėtų įtakos dalyvių atsakymams.…”