Visuomenės požiūris į šeimos pedagogo reikmę

Abstract

Tyrimo tikslas — ištirti visuomenės nuomonę apie šeimos pedagogo poreikį Lietuvoje, nustatyti visuomenės požiūrį į šeimos pedagogą, išsiaiškinti visuomenės požiūrį vertinant šeimos pedagogo specializacijų poreikį.Moderniuoju laikmečiu integraliosios vaiko ir vaikystės sampratos yra pastiprinamos tam tikra politine ideolo-gija, kuri pereina į konkrečias socialines vaikystės apsaugos ir švietimo sritis, stiprina idealiuosius socialinius ir edukacinius šių sistemų pagrindus. Pastaruoju metu Lietuvoje yra skiriamas gana didelis dėmesys vaikų visavertės socializacijos procesams. Visame pasaulyje darbui šeimoje rengiami ankstyvos vaikystės mokytojai ar guvernantės. Straipsnyje analizuojama situacija Lietuvoje, t. y. aptariamas visuomenės požiūris į šeimos pedagogikos specialistų rengimą, aiškinamasi, kokias savybes turi išsiugdyti ir kokias kompetencijas turi įgyti būsimas šeimos pedagogas, kokių specializacijų dabar labiausiai reikia. Šiuo tikslu buvo inicijuotas ir atliktas tyrimas „Šeimos pedagogikos studijų programos ir specialistų (šeimos pedagogų) poreikis Lietuvoje“. Tokia studijų programa leistų parengti specialistą edukologą, gebantį sėkmingai prisitaikyti besikeičiančioje darbo rinkoje Lietuvos ir Europos socialinėje bei kultūrinėje aplinkoje. Toks specialistas galėtų mokyti, lavinti, šviesti ar organizuoti mokymą, lavinimą, švietimą asmenų ar jų grupių nuo vaikystės iki gilios senatvės. Duomenims surinkti taikytas šeimų, auginančių vaikus, anketinės apklausos metodas. Jis leidžia gauti didelį kiekį duomenų. Respondentai (šeimos, auginančios vaikus) atrinkti prieinamų atvejų būdu. Būtent tokią atranką lėmė ge-neralinės visumos neaiškumo aplinkybė. Duomenys buvo renkami savivaldybių socialiniuose skyriuose bei ugdymo institucijose apklausiant ten apsilankančius šeimų atstovus ir minėtų institucijų vadovus. Tyrimas atliktas 2004 metų lapkričio—gruodžio mėnesiais. Anketoje buvo suformuluoti klausimai, iš kurių atsakymų būtų galima sužinoti šeimų atstovų nuomonę apie tam tikrų pedagogikos specialistų poreikį.Tyrimas parodė, kad mūsų visuomenė jau pasirengusi priimti šeimos pedagogą, kaip pagalbininką formuojant vaiko fi zinį ir psichinį išsivystymą. Labiausiai reikia specialistų, galinčių savarankiškai dirbti neįgalų vaiką auginančioje šeimoje, globos įstaigose, specialiosiose globos institucijose.

Visuomenės nuomonė apie šeimos pedagogo įtaką sveikatos raštingumui

“…Remiantis užsienio šalių patirtimi rengiant ankstyvos vaikystės mokytojus ar guvernantes darbui šeimoje, analizuojama situacija Lietuvoje, t. y. aptariamas visuomenės požiūris į šeimos pedagogikos specialistų rengimą, aiškinamasi, kokias savybes turi išsiugdyti ir kokias kompetencijas turi įgyti būsimas šeimos pedagogas. Mūsų visuomenė jau pasiruošusi priimti į šeimą šeimos pedagogą, kaip pagalbininką formuojant vaiko fi zinį ir psichinį išsivystymą (Kyburienė ir kt., 2006).…”

“…Taigi sveikatos raštingumas, kaip atskira raštingumo forma, darosi vis svarbesnė socialiniam, ekonominiam ir sveikatos plėtojimui, vystymui. Vakarų šalių autoriai, nagrinėdami sveikatos raštingumo problemas, sveikatos švietimą įvardija kaip socialinės politikos elementą (Kyburienė ir kt., 2006).…”