Visuomenės nuomonė apie šeimos pedagogo įtaką sveikatos raštingumui

Abstract

Visais amžiaus tarpsniais, kada kalbama apie vaikų sveikatą, pabrėžiamas aktyvios fi zinės veiklos trūkumas. Nors vaikai ir paaugliai yra aktyvesni nei dauguma suaugusiųjų, tačiau technikos amžius, jo pažanga, socialinė aplinka lemia vaikų fi zinį aktyvumą ir nebūtinai teigiamą. Vis labiau skatinamas geras kompiuterinis raštingumas, užsienio kalbų mokėjimas, didinamas protinio darbo krūvis. Mažiau dėmesio skiriama vaikų sveikos gyvensenos ugdymui, fi zinio aktyvumo skatinimui.Mokslinėje literatūroje skiriami trys sveikatos raštingumo lygiai: funkcinis, interaktyvusis ir kritinis (Nutbeam, 2000).Taigi sveikatos raštingumas, kaip atskira raštingumo forma, darosi vis svarbesnė socialiniam, ekonominiam ir svei-katos plėtojimui, vystymui. Vakarų šalių autoriai, nagrinėdami sveikatos raštingumo problemas, sveikatos švietimą įvardija kaip socialinės politikos elementą.Ypatingas vaidmuo ugdant vaikų sveikatos raštingumą tenka šeimos pedagogui. Tyrimo tikslas — įvertinti tėvų nuo-monę apie šeimos pedagogo įtaką vaikų sveikatos raštingumui.Norint išsiaiškinti šeimos pedagogų vaidmenį ugdant sveikatos raštingumą, buvo apklausta 126 šeimų atstovai. Taikyta anketinė apklausa. Tyrimas atskleidė, kad tėvai reikiamai neakcentuoja sveikos mitybos ir fi zinio aktyvumo ugdymo. Respondentai nepakankamai vertina šeimos pedagogo kompetenciją, per mažai pačius vaikus įtraukia į savo sveikatos stiprinimą. Ugdant vaikų sveikatą, pirmiausia pačiam šeimos pedagogui svarbu suvokti naująją sveikatos ugdymo paradigmą, kuri orientuoja ne į ligos gydymą, bet į žmogaus sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, sveiką gyvenseną. Tik pats būdamas sveikas, pasirinkęs sveiką gyvenimo būdą, pedagogas gebės padėti vaikams rūpintis savo ir kitų sveika-ta, saugia aplinka. Kita vertus, tyrimo duomenys rodo nepakankamą respondentų sveikatos raštingumo sampratą, nepakankamą dėmesį tokioms šeimos pedagogo kompetencijoms, kaip fi zinio aktyvumo ir sveikos mitybos įgūdžių ugdymas.